LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, II t., išleista 1934 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Leidinys titulinio puslapio neturi, jis išplyšęs.

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, VII t., išleista 1939 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, III t., išleista 1935 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, VI t., išleista 1937 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, V t., išleista 1937 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, IV t., išleista 1936 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., I sąsiuvinis., išleistas 1931 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys gelsvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, I sąsiuvinis, dar žemiau - A - Aizsargai (1-128 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., III sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys gelsvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, III sąsiuvinis, dar žemiau - Aleksiejiškė - Amazonė (257 - 384 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., I V sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys pilkšvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, V sąsiuvinis, dar žemiau: Amuro kazokai - Anglija (513-640 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., VI sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys pilkšvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, VI sąsiuvinis, dar žemiau: Anglija - Antisepsis (641 - 768 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., VII sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys gelsvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, VII sąsiuvinis, dar žemiau: Antiseptica - Arabija (769-896 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., VIII sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys pilko kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, VIII sąsiuvinis, dar žemiau: Arabijos dykuma - Argyll (897-1024pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.