LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Samulẽvičius Raimundas 1937 09 25 Kaunas 1981 02 02 Vilnius (palaidotas Kaune), lietuvių rašytojas. S. Samulevičienės sūnus. Trumpai studijavo Veterinarijos akademijoje. 1955–62 dirbo bitininku Jonavos rajone. 1973 baigė M. Gorkio pasaulinės literatūros institutą Maskvoje. Apsakymus pradėjo spausdinti 1954. Pjesėse Studentiška novelė (pastatyta 1964), Pasiklydęs tarp žvaigždžių (pastatyta 1965, išleista 1966), Aidas (pastatyta ir išleista 1969), Sofoklas ir JI (pastatyta 1970), Paukšti, ateik čia (1975), Laukimas (pastatyta 1976), Kaip vėjas laukuose… (1976) vyrauja gyvenimo kasdienybės, meilės, draugystės, šeimos temos, būdinga impresionistinė pasakojimo maniera, dėmesys vidiniams konfliktams. Karo temai skirtos dramos Jeigu pasibels…  (pastatyta ir išleista 1967) personažai istorinių išbandymų akivaizdoje gina savo egzistencinę tiesą, kovoja dėl amžinų žmogiškumo idealų. Parašė apsakymų ir apysakų (rinkinys Ugniakuras pagiry 1981), istorinę pjesę apie Barborą Radvilaitę  Karūna ir smėlis (pastatyta 1985), eseistinę apybraižą apie dailininką A. Samuolį Baltoji obelis (nebaigta, išleista 1985), J. Tumo-Vaižganto apysakos Nebylys inscenizaciją (pastatyta 1970, išleista 1973), V. Krėvės Šarūno (pastatyta 1977) ir Skirgailos (su S. Varnu, pastatyta 1981) scenines kompozicijas, pjesę pagal P. Mérimée novelę Lokys (pastatyta 1979). Dar išleista pjesių rinktinė Erškėtrožės rudenį (1985), prozos, kritikos ir esė rinkinys Kanaleto pokštas (1987). R. Samulevičiaus pjesių išversta į kitas kalbas, pastatyta Armėnijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Moldavijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos teatruose. Žuvo (oficiali išvada – netyčinis nužudymas).

R. Samulevičiaus laiškas, parašytas pačiam sau. Su voku, ant kurio nurodytas R. Samulevičiaus namų adresas. Vokas datuotas 1975-12-24. Ant voko reverso greičiausiai Stasės Samulevičienės ranka padarytas įrašas. Laiškas parašytas 1965-11-30 su dešimtmečio perspektyva, t. y. rašoma apie įsivaizduojamus įvykius, kurie nutiks per dešimtmetį. Esama autobiografinių ir fantasmagorinių elementų.  

Atviruko averse – kompozicija, sudaryta iš liaudies menininkės S. Samulevičienės siūtų žaislų (berniuko iš šuniuko). Reverse – sveikinimas Irutei nuo Sandros, rašytas ranka, 1981 m.

Nuotrauka Juozas Grušas. Fotografuota prie Juozo Grušo namų, 1976 metais. Už jo matoma pavėsinė – Rozenbogenas. Nuotraukos autorius – Raimundas Samulevičius.  

Juozas Grušas – rašytojas (dramaturgas). Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių vls., dab. Šiaulių r.), mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune. 

Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935).

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis).

Nuotrauka Juozas Grušas. Fotografuota prie Juozo Grušo namų, 1976 metais. Už jo matoma pavėsinė – Rozenbogenas. Nuotraukos autorius – Raimundas Samulevičius.  

Juozas Grušas – rašytojas (dramaturgas). Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių vls., dab. Šiaulių r.), mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune. 

Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935).

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis).

Nuotrauka Juozas Grušas. Fotografuota prie Juozo Grušo namų, 1976 metais. Už jo matoma pavėsinė – Rozenbogenas. Nuotraukos autorius – Raimundas Samulevičius.  

Juozas Grušas – rašytojas (dramaturgas). Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių vls., dab. Šiaulių r.), mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune. 

Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935).

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis).

Nuotrauka Juozas Grušas. Fotografuota prie Juozo Grušo namų, 1976 metais. Už jo matoma pavėsinė – Rozenbogenas. Nuotraukos autorius – Raimundas Samulevičius.  

Juozas Grušas – rašytojas (dramaturgas). Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių vls., dab. Šiaulių r.), mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune. 

Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935).

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis).

Raimundo Samulevičiaus laiškas mamai Stasei Samulevičienei. Rašytas ranka ant išplėšto sąsiuvinio lapo, mėlynu rašalu. Lapas pageltęs, vienas kraštas su plėšimo žymėmis. Kaunas, 1954 m. vasario mėn. 13 d.

Raimundo Samulevičiaus laiškas mamai Stasei Samulevičienei. Rašytas ranka ant išplėšto bloknoto lapo, juodu rašalu. Lapas pageltęs, vienas kraštas su plėšimo žymėmis. Maskva, 1964 m. birželio mėn. 16 d.

Raimundo Samulevičiaus laiškas mamai Stasei Samulevičienei. Rašytas ranka ant išplėšto bloknoto lapo, juodu rašalu. Lapas pageltęs, vienas kraštas su plėšimo žymėmis. Maskva, 1964 m.