LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Buvusios Varnių katedros (dab. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios), M. Valančiaus g. 4, ir buvusios Varnių dvasinės seminarijos (dab. Žemaičių vyskupystės muziejaus), S. Daukanto g. 6, Varniai, Telšių r. sav., pastatų ansamblio vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Antanas Ivinskis, Varniai, 2013 m.
Pirmame plane matosi Varnelės upelio kairiajame krante stovinti Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia – buvusi Žemaičių vyskupijos Varnių kadetra. Bažnyčia tinkuoto mūro, barokinė, bazilikinė, kryžminio plano, dvibokštė, su zakristijomis šoniniuose fasaduose. Pastatyta 1680–1691 m. Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco fundacija. Po 1817 m. gaisro vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio fundacija suremontuota. Vyskupijos administracinį-dvasinį centrą 1864 m. iškelus į Kauną, katedra tapo Naujųjų Varnių parapijos bažnyčia, kuriai priklausė Varnelės kairiajame krante gyvenantys katalikai.
Antrajame plane, kairėje – buvusieji Žemaičių dvasinės seminarijos rūmai, pastatyti apie 1770 metus. Seminarijoje mokėsi žymūs kunigai Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas ir kt. 1822–1824 m. joje studijavo, o nuo 1845 m. rektoriumi dirbo Motiejus Valančius (1801–1875), 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Gyvendamas Varniuose, jis vykdė blaivybės akciją: stengėsi atitraukti valstiečius nuo girtavimo, rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, spaudos draudimo metais organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas. Per 25 vyskupavimo metus kunigais buvo įšventinta 550 klierikų, vyskupijoje pastatyta 29 mūrinės ir 20 medinių bažnyčių, kitos atnaujintos ir rekonstruotos. Carinės Rusijos valdžios nurodymu 1864 m. vyskupijos centras su seminarija perkeltas į Kauną.
Atgimimo metais seminarijos rūmai restauruoti, juose 1999 m. įkurtas Žemaičių vyskupystės muziejus. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas, Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, M. Valančiaus g. 4, Varniai, Telšių r. sav. Vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografas Antanas Ivinskis, Varniai, 2013 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, barokinė, stambaus tūrio, bazilikinė, kryžminio plano, trijų navų, su 2 zakristijomis ir trisiene apside. Pagrindiniame fasade kyla 2 stačiakampiai, trijų tarpsnių bokštai su šalmais. Centrinę fasado dalį užbaigia trikampis frontonas.
Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, kitaip vadinama Varnių katedra, stovi miestelio šiaurinėje dalyje, Varnelės upės kilpoje. Pastatyta 1680–1691 m. Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco fundacija. 1817 m. per gaisrą apdegė. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis ją suremontavo. Vyskupijos centrą iškėlus į Kauną, 1864 m. katedra tapo Naujųjų Varnių parapijos bažnyčia, kuriai priklausė Varnelės kairiajame krante gyvenantys katalikai.
Bažnyčios vidus 3 navų, jose įrengta 12 altorių. Po katedra – Žemaičių vyskupų kripta, kurioje palaidota 13 vyskupų. Vienas įdomiausių interjero elementų – reprezentacinis Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus portretas. M. Valančius nuo 1845 m. buvo Žemaičių dvasinės seminarijos rektorius, o 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Gyvendamas Varniuose, jis vykdė blaivybės akciją: stengėsi atitraukti valstiečius nuo girtavimo, rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, spaudos draudimo metais organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas. Per 25 vyskupavimo metus kunigais buvo įšventinta 550 klierikų, vyskupijoje pastatyta 29 mūrinės ir 20 medinių bažnyčių, kitos atnaujintos ir rekonstruotos. Carinės Rusijos valdžios nurodymu 1864 m. vyskupijos centras perkeltas į Kauną.

Spalvota, portretinė, vertikalaus formato nuotrauka. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1850–1875) portretas anfas iki pusės. Nežinomo dailininko XIX a. viduryje tapyto paveikslo fotografinė kopija, daryta 1998 m. Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio. Portreto originalas saugomas Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje (Varnių katedroje).

Motiejus Kazimieras Valančius gimė 1801 m. vasario 16 d. gausioje Salantų (dab. Kalnalio) parapijos Nasrėnų kaimo valstiečių Mykolo ir Onos Valančių šeimoje. 1816–1821 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų šešiaklasėje gimnazijoje. 1822 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, o po dvejų metų studijas tęsė Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje. Ją baigė teologijos mokslų kandidato laipsniu ir 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje buvo įšventintas kunigu. Dirbo Mozyriaus (Baltarusija) mokyklos kapelionu, 1834–1840 m. Kražių gimnazijos mokytoju, kapelionu ir bibliotekininku, parašė Kražių mokyklos istoriją. Nuo 1840 m. Vilniaus, vėliau – Sankt Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, pastoracinės teologijos ir biblinės archeologijos dėstytojas, nuo 1845 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Vykdė blaivybės akcijas, stengdamasis atitraukti valstiečius nuo girtavimo. Rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, spaudos draudimo metais organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas, rašė didaktinio pobūdžio lietuvių literatūros kūrinius. Jo vyskupavimo metais kunigais buvo įšventinta 550 klierikų, vyskupijoje pastatytos 29 mūrinės ir 20 medinių bažnyčių, kitos atnaujintos ir rekonstruotos. Carinės Rusijos valdžios nurodymu 1864 m. vyskupijos centrą perkėlė į Kauną. Mirė 1875 m. gegužės 17 d. Palaidotas Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje.

Kretingos rajono savivaldybės Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus leidinys. Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinėje mokykloje 2011 m. gegužės 13 d. vykusios mokslinės konferencijos „Dirbo ne sau, bet Lietuvos gerovei“ (A. Merkelis), skirtos vyskupo Motiejaus Valančiaus 210-osioms gimimo metinėms, pranešimai. Tekstų autoriai Julius Kanarskas, Algirdas Čėsna, Valdemaras Vaičekauskas, Benjaminas Kondrotas, Marijus Šidlauskas, Tomas Petreikis, Antanas Ivinskis, Vidas Kelpša. Redaktorius Benjaminas Kondrotas. Spausdino uždaroji akcinė bendrovė „Karminas“, Savanorių pr. 221, Vilnius. Tiražas – 100 egzempliorių. Nespalvotoji spauda, 59 puslapiai, pilko kartono viršeliu, susegtas dviem metalinėmis kabėmis.