LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis ir kt. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama scena iš Paseko prisiminimų apie žvejybą su ponu Straševskiu. Piešinys detalus, meistriškas, išraiškingos portretinės personažų charakteristikos. Daug dėmesio skirta romantiniam saulėlydžio peizažui. Pasirinktas subtilus prislopintų pastelinių spalvų koloritas.

Aprašė Regina Urbonienė

Ramų peizažą su nedidele neogotikos stiliaus koplytėle pagyvina praeivių, vilkinčių charakteringais XIX a. kostiumais, figūros. Litografijos piešinys išbaigtas, kruopštus, daug dėmesio skirta architektūros bei peizažo detalėms, figūroms. Turtinga niuansais toninė modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė

Ramų peizažą su nedidele neogotikos stiliaus koplytėle pagyvina praeivių, vilkinčių charakteringais XIX a. kostiumais, figūros. Litografijos piešinys išbaigtas, kruopštus, daug dėmesio skirta architektūros bei peizažo detalėms, figūroms. Turtinga niuansais toninė modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė

Litografijoje, sukurtoje pagal Antano Zaleskio (1824–1885) piešinį, perteiktas gyvas liaudiškos puotos šurmulys. Pirmame plane taures kelia pagyvenę ponai, antrame plane įkomponuotas grakščių šokėjų ratelis. Už jų matosi nuotaikinga užstalės scena, o toliuose atsiveria romantiškas apgriuvusios pilies vaizdas. Piešinys gyvas, laisvas, kiek idealizuotas ir sugrakštintas. Litografija žavi turtinga, subtilia tonine modeliuote, meistrišku planų atskyrimu, išraiškingomis, įsimenančiomis portretinėmis charakteristikomis.

Aprašė Regina Urbonienė

Litografijoje, sukurtoje pagal Antano Zaleskio (1824–1885) piešinį, perteiktas gyvas liaudiškos puotos šurmulys. Pirmame plane taures kelia pagyvenę ponai, antrame plane įkomponuotas grakščių šokėjų ratelis. Už jų matosi nuotaikinga užstalės scena, o toliuose atsiveria romantiškas apgriuvusios pilies vaizdas. Piešinys gyvas, laisvas, kiek idealizuotas ir sugrakštintas. Litografija žavi turtinga, subtilia tonine modeliuote, meistrišku planų atskyrimu, išraiškingomis, įsimenančiomis portretinėmis charakteristikomis.

Aprašė Regina Urbonienė

Kūrinys atkuria tikrą istorinį įvykį – caro Aleksandro II apsilankymą Lietuvoje (1858). Caro atvykimo proga grafų Juozapo ir Mykolo Tiškevičių iniciatyva Vilniaus apylinkėse buvo surengta medžioklė, vyko puota. Litografijoje vaizduojamas puošnus palapinių miestelis, įsikūręs medžioklės plotų prieigose. Kompozicija panoraminė, daugiafigūrinė. Figūrų grupės laisvai komponuojamos erdvėje. Piešinys detalus ir kartu laisvas, gyvas, subtilus niuansuotas apimčių modeliavimas.

Aprašė Regina Urbonienė

1858 caro Aleksandro II atvykimo Lietuvon proga Vilniaus apylinkėse buvo surengta medžioklė, vyko puota. Litografijoje vaizduojamas vienas iš šventės epizodų – pasiruošimas vaišėms. Su smulkiausiomis detalėmis vaizduojama puošni palapinė, vaišių stalas, patarnautojai. Piešinys smulkus, tikslus, realistinis, subtili niuansuota apimčių modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė

Ramų peizažą su nedidele neogotikos stiliaus koplytėle pagyvina praeivių, vilkinčių charakteringais XIX a. kostiumais, figūros. Litografijos piešinys išbaigtas, kruopštus, daug dėmesio skirta architektūros bei peizažo detalėms, figūroms. Turtinga niuansais toninė modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų, rusų kariaunomis ir t. t. Apie 1667 m. grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojamas Pasekas, jojantis medžioklėn, apsuptas pulko šunų bei įvairių medžiojamų žvėrelių (lapė, kiškis, barsukas ir kt.). Kūrinio piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė, santūrus, prigesintas spalvinis sprendimas.