Dramaturgas Juozas Grušas ir Kauno dramos teatro aktoriai Rūta Staliliūnaitė, Antanas Žekas, Kęstutis Genys spektaklio „Barbora Radvilaitė“ repeticijos metu. Iš dešinės pirmam plane: Juozas Grušas, Rūta Staliliūnaitė, Antanas Žekas. Trečioje eilėje - Kęstutis Genys.
Fotografija spausdinta J. Grušo „Raštų“ V tome (Vilnius, 1981 m.) ir knygoje „Neramio šviesos pasauliai“ (Vilnius, 1976)
Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune, bet, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). Nuo 1949 m. iki mirties gyveno ir kūrė Kaune, tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu ir įteisino Lietuvos dramaturgijoje istorinės tragedijos žanrą. Didžiausio populiarumo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. „Herkus Mantas“ (1957) buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais sukurtas istorinis filmas „Herkus Mantas“. Pirmasis dramos „Barbora Radvilaitė“ (1972) pastatymas (rež. J. Jurašas) tapo Lietuvos šimtmečio spektakliu. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę sukurtas filmas „Džiazas“ (1992, rež. R. Banionis). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. Rašytojo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.
Aktorė Rūta Staliliūnaitė (1938–2011) Kauno valstybinio dramos teatro aktorė (1963–1993). Juozo Grušo bičiulė, atlikusi Barboros Radvilaitės vaidmenį šimtmečiu spektakliu tapusioje „Barboroje Radvilaitėje” (1972 m., rež. J. Jurašas), taip pat - Adonės („Švitrigaila”, rež. V. Čibiras, 1975 m.), Barbora Radvilaitės („Unija”, rež. J. Vaitkus, 1978 m.) vaidmenis. Sukūrė dešimtis vaidmenų, dauguma jų – pagrindiniai. Teatro sąjungos narė, M. K. Čiurlionio draugijos narė, Kauno menininkų namų meno kolegijos narė. Apdovanojimai: LTSR nusipelniusi artistė (1970 m.), LTSR valstybinė premija (1973 m.), LTSR liaudies artistė (1980 m.), „Kristoforo” prizas (1998 m.), Vyriausybės kultūros ir meno premija (1998 m.), Gedimino ordino Karininko kryžius (1998 m.), Įsimintiniausia Kauno menininkė (2001 m.), Kauno m. garbė pilietė (2004 m.), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2008 m.), Auksinis scenos kryžius (2011 m.).
Kęstutis Genys (1928-1996) – aktorius, režisierius, poetas, poezijos skaitovas. 1952–1990 m. Kauno dramos teatro aktorius. Nuo 1956 m. vaidino kino filmuose. Jo eilėraščiai „Pabudome ir kelkimės“, „Į Lietuvą“ Atgimimo metais tapo dainomis. Buvo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, priklausė Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komitetui. Atliko Žygimanto Augusto vaidmenį Juozo Grušo dramoje „Barbora Radvilaitė“ (rež. J. Jurašas, 1972 m.)
Žekas Antanas (1931-2015) - aktorius, rašytojas. 1957 baigė Lietuvos konservatoriją. Marijampolės dramos, Kauno jaunojo žiūrovo, Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų. Atliko Radvilos Juodojo vaidmenį J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ (rež. J. Jurašas, 1972). Vaidino kino filmuose, televizijos spektakliuose. Parašė atsiminimų knygą „Kelionė aplink teatrą“ (2000), paskelbė eilėraščių, apybraižų, pjesių.
