LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

J. Grušo žentas Vacys ir vaikaičiai Arūnas ir Algimantas Kančai Kauno Žaliakalnyje Kalnienčių g. 93 apie 1959 m. Iš kairės: Algimantas Kančas, Vaclovas Kančas ir Arūnas Kančas. Juozo Grušo dukters Algimantos Marijos šeima gyveno rašytojo Juozo Grušo namuose nuo 1953 m. 1954 m. gimė Algimantas, 1957 m. - Arūnas.  

Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m.  įsikūrė Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į savo namus Kaune, iki mirties juose gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“,  (1957), buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais pastatytas istorinis filmas „Herkus Mantas“. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis pastatė filmą „Džiazas“ (1992). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.

Algimantas Kančas, Juozo Grušo anūkas, architektas, gimęs 1954 m. Kaune, miręs 2016 m. Kaune. A. Kančas 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1978–1995 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale, nuo 1991 m. architektas tapo privačios projektavimo studijos vadovu. 1994 m. stažavosi Vokietijoje. Nuo 1996 m. - Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas, 1996–1998 m. architektūros katedros vedėjas. 1990–1996 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. A. Kančas projektavo visų tipų visuomeninius pastatus (Kauno dramos teatro rekonstrukcija ir „Pienocentro“ rekonstrukcija, Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Kaune, Šv. Kazimiero bažnyčia ir Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia, kt.), gyvenamuosius namus Lietuvoje ir už jos ribų, interjerus. Vienu reikšmingiausių architekto darbų laikomas gyvenamasis „Fredos miestelio“ kvartalas.

Juozo Grušo žentas Vacys Kančas ir vaikaitis Algimantas Kančas savo namuose. Kančų šeima gyveno J. Grušo namuose Žaliakalnyje. Vacys Kančas rankose laiko sūnų Algimantą. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta data: 1957-III-03. 

Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų Kauno Universitete J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune, bet, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). Nuo 1949 m. iki mirties gyveno ir kūrė Kaune, tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu ir įteisino Lietuvos dramaturgijoje istorinės tragedijos žanrą. Didžiausio populiarumo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. „Herkus Mantas“ (1957) buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais sukurtas istorinis filmas „Herkus Mantas“. Pirmasis dramos „Barbora Radvilaitė“ (1972) pastatymas (rež. J. Jurašas) tapo Lietuvos šimtmečio spektakliu. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę sukurtas filmas „Džiazas“ (1992, rež. R. Banionis). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. Rašytojo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.

Algimantas Kančas – architektas, gimęs 1954 m. Kaune, miręs 2016 m. Kaune. A. Kančas 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1978–1995 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale, nuo 1991 m. architektas tapo privačios projektavimo studijos vadovu. 1994 m. stažavosi Vokietijoje. Nuo 1996 m. - Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas, 1996–1998 m. architektūros katedros vedėjas. 1990–1996 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. A. Kančas projektavo visų tipų visuomeninius pastatus (Kauno dramos teatro rekonstrukcija ir „Pienocentro“ rekonstrukcija, Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Kaune, Šv. Kazimiero bažnyčia ir Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia, kt.), gyvenamuosius namus Lietuvoje ir už jos ribų, interjerus.