LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Biustinis portretas. Raižinyje vaizduojamas LDK kunigaikštis, Vilniaus vaivada Karolis Stanislovas Radvila (1734–1790). Vaizduojamas vidutinio amžiaus, stambaus sudėjimo, ūsuotas, su pagurkliu vyras, vilkintis paradinius drabužius: juosi juostą per petį, ant kito peties mantija, segi ordiną.

Užrašas apatinėje dalyje: „rys. Rypinski / A. H. Payne sc. / Karl Ksiąze Radziwill / z obrazu oryginalnego galeryi Nieswizkiej / wydal Adam Zawadski“.

Spausdintinė signatūra.

Reprezentacinis LDK kunigaikščio, Vilniaus vaivados Karolio Stanislovo Radvilos (1734–1790) portretas, sukurtas pagal Karolio Ripinskio perpieštą Nesvyžiaus pilies galerijos paveikslą. Karolio Stanislovo Radvilos pradžios mokslus ėjo Bialoje ir Nesvyžiuje, gana greitai kilo karjeros laiptais. Jau 1750 jis tapo Lietuvos vyriausiojo tribunolo teisėju, 1752 – LDK taurininku, kardininku. Plačiai ir išlaidžiai gyvendamas, rezidavo Myriuje. 1755 gavo Lvovo miesto seniūniją, įsteigė seniūno teismus, 1757 Varšuvoje buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu. 1762–1764 ir 1768–1790 – Vilniaus vaivada. Po tėvo Mykolo Kazimiero Radvilos mirties paveldėjęs didelius turtus, o tuo pačiu ir galią, užsiėmė politine veikla, kuri sutapo su visišku Lietuvos ir Lenkijos valstybinės tvarkos pakrikimu, Rusijos įtakos didėjimu bei pirmuoju Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimu. Kunigaikščio pastangos atitolinti valstybės žlugimą buvo bevaisės. Paskutines dienas nugyveno apakęs Bialoje, ten ir mirė. Palaidotas Nesvyžiuje, Radvilų pastatydintoje Dievo Kūno bažnyčios kriptoje.

Aprašė Regina Urbonienė

Reprezentacinis LDK kunigaikščio, Vilniaus vaivados Karolio Stanislovo Radvilos (1734–1790) portretas, sukurtas pagal Karolio Ripinskio perpieštą Nesvyžiaus pilies galerijos paveikslą. Karolio Stanislovo Radvilos pradžios mokslus ėjo Bialoje ir Nesvyžiuje, gana greitai kilo karjeros laiptais. Jau 1750 tapo Lietuvos vyriausiojo tribunolo teisėju, 1752 – LDK taurininku, kardininku. Plačiai ir išlaidžiai gyvendamas, rezidavo Myriuje. 1755 gavo Lvovo miesto seniūniją, įsteigė seniūno teismus, 1757 Varšuvoje buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu. 1762–1764 ir 1768–1790 – Vilniaus vaivada. Po tėvo Mykolo Kazimiero Radvilos mirties paveldėjęs didelius turtus, o tuo pačiu ir galią, užsiėmė politine veikla, kuri sutapo su visišku Lietuvos ir Lenkijos valstybinės tvarkos pakrikimu, Rusijos įtakos didėjimu bei pirmuoju Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimu. Kunigaikščio pastangos atitolinti valstybės žlugimą buvo bevaisės. Paskutines dienas nugyveno apakęs Bialoje, ten ir mirė. Palaidotas Nesvyžiuje, Radvilų pastatydintoje Dievo Kūno bažnyčios kriptoje.

Aprašė Regina Urbonienė