LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Melsvame lauke pavaizduotas kviečių pėdas, perrištas kaspinu, ir Dievo Apvaizdos akis virš jo. Apačioje yra autoriaus signatūra „B.Š.“. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Skydas dviejų laukų. Sidabro spalvos lauke pavaizduota pasaga ir virš jos kylanti strėlė, melsvos spalvos lauke – šv. Stanislovas prikeliantis iš kapo Piotroviną. Herbo pakraščiai apvesti siaura aukso spalvos juostele ir platesne rudos spalvos juosta. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Sidabro spalvos lauke pavaizduota raudona lelija. Herbo pakraščiai apvesti siaura aukso spalvos juostele ir platesne rudos spalvos juosta. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Raudoname lauke pavaizduoti aukso spalvos raidė „V“, ietigalis ir durklas. Herbo pakraščiai apvesti siaura aukso spalvos juostele ir platesne rudos spalvos juosta. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Raudoname lauke pavaizduotos trys sidabro spalvos heraldinės lelijos. Herbo pakraščiai apvesti siaura aukso spalvos juostele ir platesne rudos spalvos juosta. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Melsvame lauke pavaizduotas šv. Stanislovas prikeliantis iš kapo Piotroviną, virš jų penkių lankų karališkoji karūna ir Dievo Apvaizdos akis. Vyskupo figūrą iš abiejų pusių supa pavaizduoti du žali medeliai. Herbo pakraščiai apvesti siaura aukso spalvos juostele ir platesne rudos spalvos juosta. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. Herbą su Krokuvos šventojo vyskupo Stanislovo atvaizdu 1792 m. Žiežmarių miesteliui suteikė ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Melsvame lauke pavaizduotas kviečių pėdas, virš jo du angelai laiko sukryžiuotas lauro medžio šakeles ir juostą su užrašu „EX MANCIPIO LIBERTAS“(vert. Iš nuosavybės – laisvė). Herbo pakraščiai apvesti siaura aukso spalvos juostele ir platesne rudos spalvos juosta. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Melsvame lauke pavaizduotas aukso spalvos bėgantis liūtas su sidabriniu kalavijų nasruose. Herbo pakraščiai apvesti siaura aukso spalvos juostele ir platesne rudos spalvos juosta. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Skydo apačioje išlikęs priklijuotas senas karo muziejaus inventorinis numeris 940. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Melsvame lauke pavaizduotas kamaldulių ordino simbolis – trys žalios kalvos su aukso kryžiumi virš centrinės. Skydo apačioje – autoriaus signatūra „B.Šaliamoras“. Herbas pieštas ant medinės lentos, nugarinėje pusėje sutvirtintas skersiniais, prie kurių pritvirtint du metaliniai žiedai pakabinimui. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m., buvo eksponuojamas senojo Karo muziejaus ekspozicijoje, nuo 1936 m. puošė naujųjų muziejaus rūmų Didžiosios salės kolonas, vėliau iki 2009 m. kabėjo centrinių rūmų laiptinėje. B. Šaliamoras herbus piešė pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Skydo viršus banguotas, riestais kampais. Raudonos spalvos lauke pavaizduotas žeme einantis baltos spalvos tauras su auksiniu lotynišku kryžiumi tarp ragų. Skydo viršų ir šonus puošia aukso spalvos akanto lapų motyvas. Herbas pieštas ant medinės lentos. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m. ir 1922 m. iškabintas Karo muziejaus bokšte, nuo 1936 m. eksponuojamas naujųjų muziejaus rūmų Didžiojoje salėje.  Nors autoriaus signatūros nėra, spėjama, kad herbą galėjo nutapyti B. Šaliamoras, kuris, pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius, 1920 m. nutapė Lietuvos miestų ir miestelių herbų seriją.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Skydo viršus banguotas, riestais kampais. Žydros spalvos dangaus fone pavaizduotas vandeniu brendantis šv. Kristoforas, ant pečių nešantis kūdikėlį Jėzų, dešinėje rankoje laikantis išrautą medelį. Už šventojo pavaizduota miesto panorama ir burlaivis. Skydo viršų ir šonus puošia aukso spalvos akanto lapų motyvas. Herbas pieštas ant medinės lentos. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m. ir  1922 m. iškabintas Karo muziejaus bokšte, nuo 1936 m. eksponuojamas naujųjų muziejaus rūmų Didžiojoje salėje.  Nors autoriaus signatūros nėra, spėjama, kad herbą galėjo nutapyti B. Šaliamoras, kuris pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius 1920 m. nutapė Lietuvos miestų ir miestelių herbų seriją.

Renesanso stiliaus skydas su auksine penkių mūrinių bokštų karūna. Skydo viršus banguotas, riestais kampais. Raudonos spalvos lauke pavaizduoti trys auksiniai gynybinės pilies bokštai ir laivas vandenyje. Skydo viršų ir šonus puošia aukso spalvos akanto lapų motyvas. Herbas pieštas ant medinės lentos. Herbas į muziejų gautas 1921-1922 m. ir 1922 m. iškabintas Karo muziejaus bokšte, nuo 1936 m. eksponuojamas naujųjų muziejaus rūmų Didžiojoje salėje.  Nors autoriaus signatūros nėra, spėjama, kad herbą galėjo nutapyti B. Šaliamoras, kuris pagal T. Daugirdo ir J. Obsto piešinius 1920 m. nutapė Lietuvos miestų ir miestelių herbų seriją.