LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Klebono Juliaus Maciejausko portretinė fotografija, 1935 m.

Klebonas sėdi vilkėdamas sutaną, prie apykaklės ryši Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalį; ant dešinės rankos piršto mūvi masyvų žiedą.

Reverse įrašas: „Jokūbui Būdvyčiui. J. Maciejauskas. 1935 21/XI“. Yra fotografo M. Ehrhardt antspaudas.

Nespalvota, horizontalaus formato. Švėkšnos „Nepriklausomybės“ paminklo ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos šventinimo iškilmės, 1928.07.25.

Reverse fotografo antspaudas: „M. Ehrhardt fotogr. MEMEL“.

Vertikalaus, nespalvoto atviruko averse vaizduojama Švėkšnos bažnyčia iš turgaus aikštės pusės. Apačioje užrašas "SVEKSNA". 

Reverse išspausdinta: "Verlag: Fotograf M. Ehrhardt, Memel. 23651" ir pieštuku rašytas laiškas. 

Atviruko averse vaizduojami 4 panoraminiai vaizdai: Švėkšnos aikštė iš pietinės pusės, matosi bažnyčia (užrašas "Rinkos aikštė"); laukai su žąsų piemenuku (užrašas "Švėkšnos link"); aikštės vaizdas iš šiaurinės pusės (užrašas "Rinkos aikštė") ir Dianos skulptūra Švėkšnos dvaro parke (užrašas "Parkas"). Centre Švėkšnos klebono Juliaus Maciejausko fotografija, apačioje užrašas "Kanauninkas". Atviruko apačioje užrašai: "Svekšna" ir "Lit. Schweksnen b. Kukoreiten". 

Reverse išspausdinta: "Verlag: M. Ehrhardt, Fotograf in Memel. 24433" 

Atviruko averse vaizduojami 4 panoraminiai Švėkšnos vaizdai: Švėkšnos bažnyčios šventorius iš pietinės pusės, matosi bažnyčia ir špitolė (užrašas "Po bažnyčios"); bažnyčios interjeras (užrašas "Bažnyčios viduje"); vila Genovaitė (užrašas "G. Pliaterio dvaras") ir tiltas per Veiviržos upę (užrašas "Veiviržos tiltas"). Atviruko apačioje užrašai: "Svekšna" ir "Lit. Schweksnen b. Kukoreiten". 

Reverse išspausdinta: "Verlag: M. Ehrhardt, Fotograf in Memel. 24432", yra J. V. Rupčio ekslibrisas ir laiškas Vytautui Rupšiui nuo brolio Juozo, 1926 m. 

Nespalvotos, horizontalaus formato nuotraukos vaizdas – šalia didelio laivo stovi Klaipėdos uosto locų tarnybos garlaivis „SCHLIECKMANN“. Ant denio yra daug žmonių. Laivagalyje – Klaipėdos uosto valdybos vėliava.

Sraigtinis garlaivis „SCHLIECKMANN“ (po 1934 m. „ŠARŪNAS“) 1920–1939 m. priklausė Klaipėdos uosto valdybai.

Nespalvotos, horizontalaus formato nuotraukos vaizdas – nedidelis garlaivis kairiuoju bortu stovi Klaipėdos uoste prie krantinės. Laivo priekyje grupė vyrų pozuoja fotografui.

Pirminio aprašo duomenimis, tai – Klaipėdos locų tarnybos laivas „Šarūnas“.

Sraigtinis garlaivis „Šarūnas“ (pirmasis pavadinimas „SCHLIECKMANN“), pastatytas 1890 m. Elbinge (kitais duomenimis 1889 m. – Klaipėdoje).

1890–1920 m. priklausė Klaipėdos locų komandorui, 1920–1939 m. – Klaipėdos uosto valdybai, 1939–1940 m. – Klaipėdos vandens kelių valdybai.

Nežinomo karininko, vilkinčio Vokietijos imperijos von Bojeno pėstininkų 41 pulko uniforma, portretas. Šis pulkas buvo dislokuotas Klaipėdoje.

Nuotrauka - tamsiai rudo kartono pasporte, daryta prieš Pirmąjį pasaulinį karą arba netrukus po jo paskelbimo.

Nuotraukoje – į krantą išmestas laivas „UNTERWESER. 21.“. Šalia – kelios grupės žmonių, valtis (gali būti, kad trosais bandoma nutempti laivą į vandenį). Atviruko vaizdas šviesiame rėmelyje. Jo apačioje – užrašai: „SCHWARZORT b. Memel / Gestrandeter Dampfer“.

Reverse: centre, vertikaliai – duomenys apie leidėją ir fotografą

Keturiose nuotraukose – 1911 m. pastatyta ir pavadinta karalienės Luizės vardu vaikų gydykla Giruliuose. Po Antrojo pasaulinio karo (iki 2000 m.) – vaikų, sergančių tuberkulioze, sanatorija „Smiltelė“.

Nuotraukoje - 12 vyrų, vilkinčių paltus ir mūvinčių skrybėles, grupė prie pastato kieme.

Pirmoje eilėje sėdi antras iš kairės Antanas Kazanavičius, trečias – Vladas Grudzinskas, ketvirtas – Juozas Staskonis. Antroje eilėje stovi antras iš kairės Pranas Lazutka.

1928 m. Smeltėje pastatytas fabrikas-skerdykla AB „Lietuvos eksportas“ (nuo1930 m. – AB „Maistas“), perdirbęs Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte užaugintus bekonus. 1936 m. „Maistas“ šalia esamų pastatų pasistatė naujus mėsos ir sviesto šaldytuvus.

Klaipėdos AB „Maistas“ buvo pagrindinis mėsos eksportuotojas į Didžiąją Britaniją

Dokumentinė fotografija. Klaipėdos AB „Maistas“ skerdimo ceche.

1928 m. Smeltėje pastatytas fabrikas-skerdykla AB „Lietuvos eksportas“ (nuo1930 m. – AB „Maistas“), perdirbęs Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte užaugintus bekonus. 1936 m. „Maistas“ šalia esamų pastatų pasistatė naujus mėsos ir sviesto šaldytuvus.

Klaipėdos AB „Maistas“ buvo pagrindinis mėsos eksportuotojas į Didžiąją Britaniją.