Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Algimantas Žižiūnas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Nuotrauka. Birutė Pūkelevičiūtės jubiliejinis vakaras Rašytojų sąjungos namuose

    Nuotrauka. Birutė Pūkelevičiūtės jubiliejinis vakaras Rašytojų sąjungos namuose, 1998 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Nuotrauka. B. Pūkelevičiūtė (stovi prieš salę) užfiksuota renginio metu Rašytojų sąjungos namuose. 

    Pirmoje eilėje, antras iš kairės - V. Strazdelis, penkta - fotogafė O. Pajedaitė, jai už nugaros sėdi R. Songailaitė-Balčikonienė.

     

    Menininkė gimė Kaune, mokėsi „Saulės“ gimnazijoje; lankė Konservatoriją. Mokėsi „Jaunojo dramos teatro studijoje“. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, vėliau - Kanadoje ir Amerikoje.

    B. Pūkelevičiūtė - ne tik vaidino ir režisavo, bet ir parašė ir išleido  keturis romanus: „Aštuoni lapai“ (1956); „Rugsėjo šeštadienis“ (1970); „Naujųjų metų istorija“ (1974); „Devintas lapas“ (1982); dvi poezijos knygas: „Metūgės“ (1952); „Atradimo ruduo“ (1990), apsakymų  rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“ (1982). Gimė Kaune; mokėsi „Saulės“ gimnazijoje;  lankė „Jauno aktoriaus teatro studiją“. Pirmas vaidmuo - Hannelė, atnešęs šlovę - Hauptmanno pjesėje „Hannelė“. Vaidino Vokietijoje „Tremties“ teatre. Kanadoje subūrė aktorių trupę „Montrealiečiai“. Pastatė spektaklį „Milžino paunksmė“ir įrašė plokštelę. Kartu su aktoriais įrašė  K. Borutos knygą „Baltaragio malūnas“ ir įrašė plokštelę. Parašė scenarijų ir sukūrė pirmą vaidybinį lietuvių filmą JAV „Aukso žąsis“. 1999 metais grįžo gyventi į Lietuvą.

  • Knyga. Lyg visa Lietuva: memuarai

    Knyga. Lyg visa Lietuva: memuarai, 2000 m.

    Marija Macijauskienė, Algirdas Kairys, Algimantas Žižiūnas

    Viršeliai: pirmajame viršelyje (iš kairės į dešinę): Antanas Miškinis, Vacys Reimeris ir Alfonsas Maldonis. Algirdo Kairio nuotrauka. Ketvirtajame viršelyje Marija Macijauskienė. Algimanto Žižiūno nuotrauka. 

     

    Titulinis lapas: autorės vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos pavadinimas, leidimo metai. Antroje lapo pusėje yra autorės padėka, nurodyti redaktoriai, knygos autorė, paaiškintos viršelyje panaudotos fotografijos.

     

    Knygos sandara: p. 3 Žodis skaitytojui; p. 8-85 I skyrius; p. 87-109 II skyrius; p. 111-145 III skyrius; p. 147-225 IV skyrius; p. 226-227 turinys.

     

    Knygos anotacija: trečioji memuarų knyga apie dailininkus, muzikus, rašytojus, aktorius, mokslo draugus.

     

    Įrašai: tituliniame lape mėlynu tušiniu yra parašytas autografas B. Brazdžioniui. 

    B. Brazdžionio pažymėtas tekstas p.: 129, 170, 182, 190-192, 199. P. 189 pažymėtas tekstas, parašyta: „Kas tie „pavydo apsėsti”?; p. 195 pažymėtas tekstas, parašyta „tik tiek?”.

  • Gyvenimas po klevu

    Gyvenimas po klevu, 1988 m.

    Romualdas Granauskas, Algimantas Žižiūnas
  • Nuotrauka. Alė Rūta

    Nuotrauka. Alė Rūta, 1992 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Nuotrauka. Poetė, rašytoja Alė Rūta (tikr. Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė) „Poezijos pavasario“ renginyje. Vilnius, 1992 m. Su fotografo Algimanto Žižiūno antspaudu kitoje nuotraukos pusėje.

  • Nuotrauka. Albinas Žukauskas gamtoje

    Nuotrauka. Albinas Žukauskas gamtoje, ~1980 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Portretinė nuotrauka. Albinas Žukauskas stovi prie upės. Kitoje pusėje fotografo antspaudas.

  • Nuotrauka. Albinas Žukauskas gamtoje
  • Nuotrauka. Albinas Žukauskas gamtoje
  • Nuotrauka. Albinas Žukauskas Poezijos pavasario šventėje
  • Nuotrauka. Juozas Paukštelis savo bute

    Nuotrauka. Juozas Paukštelis savo bute, 1977 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Portretinė nuotrauka. Juozas Paukštelis stovi prie lango savo bute. Kitoje pusėje rašytojo užrašas ir fotografo antspaudas..

  • Nuotrauka. Juozas Paukštelis

    Nuotrauka. Juozas Paukštelis, ~1980 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Portretinė nuotrauka. Juozas Paukštelis kambaryje. Kitoje pusėje fotografo antspaudas.

  • Nuotrauka. J. Grušas ir V. Žukas

    Nuotrauka. J. Grušas ir V. Žukas, 1976 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Rašytojas Juozas Grušas ir bibliografas Vladas Žukas Kaune prie J.Grušo namo.

  • Nuotrauka. J. Juškaitis, H. A. Čigriejus, K. Nastopka, B. Brazdžionis, V. Jasukaitytė, M. Vainilaitis, J. Strielkūnas

    Nuotrauka. J. Juškaitis, H. A. Čigriejus, K. Nastopka, B. Brazdžionis, V. Jasukaitytė, M. Vainilaitis, J. Strielkūnas, 1989 m. gegužės mėn.

    Algimantas Žižiūnas

    Iš kairės: Jonas Juškaitis (1933 m. gegužės 30 d. Kuturiuose, Jurbarko valsčius – 2019 m. birželio 30 d.) – Lietuvos poetas, vertėjas. Henrikas Algis Čigriejus (1933 m. kovo 6 d. Vidugiriuose, Saločių valsčius – 2016 m. liepos 1 d. Vilniuje) –Lietuvos rašytojas. Kęstutis Valentinas Nastopka (g. 1940 m. kovo 18 d. Kaune) – Lietuvos literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Bernardas Brazdžionis (1907 m. vasario 2 d. Stebeikėliuose, Pumpėnų valsčius, Biržų apskritis – 2002 m. liepos 11 d. Los Andžele) – lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas. Vidmantė Jasukaitytė (1948 m. liepos 10 d. Pumpučiuose, Šiaulių rajonas - 2018 m. liepos 14 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, signatarė. Martynas Vainilaitis (1933 m. sausio 26 d. Mergežeryje, Varėnos valsčius – 2006 m. birželio 20 d. ten pat) – Lietuvos vaikų poetas bei rašytojas, vertėjas. Jonas Strielkūnas (1939 m. kovo 6 d., krikštytas kovo 16 d. Putauskuose, Vabalninko valsčius, Biržų apskritis – 2010 m. gegužės 9 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 22