LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Iš kairės: Jonas Juškaitis (1933 m. gegužės 30 d. Kuturiuose, Jurbarko valsčius – 2019 m. birželio 30 d.) – Lietuvos poetas, vertėjas. Henrikas Algis Čigriejus (1933 m. kovo 6 d. Vidugiriuose, Saločių valsčius – 2016 m. liepos 1 d. Vilniuje)  Lietuvos  rašytojas. Kęstutis Valentinas Nastopka (g. 1940 m. kovo 18 d. Kaune) – Lietuvos literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Bernardas Brazdžionis (1907 m. vasario 2 d. Stebeikėliuose, Pumpėnų valsčius, Biržų apskritis – 2002 m. liepos 11 d. Los Andžele) – lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas. Vidmantė Jasukaitytė (1948 m. liepos 10 d. Pumpučiuose, Šiaulių rajonas - 2018 m. liepos 14 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, signatarė. Martynas Vainilaitis (1933 m. sausio 26 d. Mergežeryje,  Varėnos valsčius – 2006 m. birželio 20 d. ten pat) – Lietuvos vaikų poetas bei rašytojas, vertėjas. Jonas Strielkūnas (1939 m. kovo 6 d., krikštytas kovo 16 d. Putauskuose, Vabalninko valsčius, Biržų apskritis – 2010 m. gegužės 9 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas.

Marija Macijauskienė prie menininkų namų. Kaunas, 1995 m. Nuotrauka Algimanto Žižiūno. Antroje pusėje yra fotografo spaudas. Nuotraukos dešiniajame kamputyje tušinuku M. Macijauskienės užrašyta: „ 1995. ruduo iš susitikimo su Br. Brazdžioniu“. Menininkų namų tarpduryje stovi ( su portfeliu) poetas Vladas Baltuškevičius, priekyje - poetas Vladas Vaitkevičius.   

Marija Macijauskienė ( 1930 -2020) – poetė, prozininkė, eseistė. Dirbo spaudos leidiniuose, nuo 1969 m. Literatūros muziejuje ( dabar Maironio lietuvių literatūros muziejus), 1970-1981 m. buvo jo direktorė. Parašė atsiminimų apie rašytojus. 

Algimantas Žižiūnas (1940-2023) – lietuvių fotografas, žurnalistas. Nuo 1967 m. dalyvavo parodose. Surengė daugiau kaip 30 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 

Vladas Baltuškevičius (1939 -2022) – lietuvių poetas, vertėjas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1988 m. 

Vladas Vaitkevičius ( g. 1946) – poetas, publicistas, pedagogas, vertėjas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1995 m. 

Marija Macijauskienė. Portretas. Vilnius, 1983 m. gruodžio 22 d. Fotografas A. Žižiūnas. Antroje nuotraukos pusėje yra fotografo spaudas. 

Marija Macijauskienė ( 1930-2020) – poetė, prozininkė, eseistė. Dirbo spaudos leidiniuose, nuo 1969 m. Literatūros muziejuje ( dabar Maironio lietuvių literatūros muziejus), 1970-1981 m. buvo jo direktorė. Parašė atsiminimų apie rašytojus. 

Algimantas Žižiūnas ( 1940-2023 – lietuvių fotografas, žurnalistas. Nuo 1967 m. dalyvavo parodose. Surengė daugiau kaip 30 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 

Prezidentas Valdas Adamkus įteikia Jonui Mikelinskui Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Kitoje pusėje rašytojo užrašyta kas nuotraukoje ir kada. Su fotografo atspaudu.

Kitoje pusėje Jono Mikelinsko užrašas.

Grupinė nuotrauka. Poetas, prozininkas, vertėjas Vytautas Sirijos Gira su žmona Alma savo bute. Kitoje pusėje yra rašytojo užrašas ir fotografo antspaudas.

Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikr. Alfonsas Čipkus 1919-2015) Vilniuje.Kitoje pusėje fotografo antspaudas.

Fotografija. Nespalvota. Grupinė. Respublikinės dainū šventės Vilniuje 1985 m. metu. Dainų šventės vienas iš dirigentų, Kauno valstybinio choro meno vadovas Petras Bingelis su Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais šios dainų šventės dailininkais. Fotografuota Vilniuje, Vingio parke.

Lentų pjovimą muziejaus lankytojams demonstruoja muziejininkas Raimondas Guobis ir Steponas Karosas. Tradicinės kultūros ir žirgų šventė „Bėk bėk, žirgeli“. 2001-06-02

Aktorė, rašytoja, režisierė Birutė Pūkelevičiūtė - stovi centre (1923–2007) užfiksuota po A. Veščiūnaitės (pirma iš dešinės) kūrybos vakaro. Kairėje stovi neatpažintas asmuo. 

B. Pūkelevičiūtė - ne tik vaidino ir režisavo, bet ir parašė ir išleido  keturis romanus: „Aštuoni lapai“ (1956); „Rugsėjo šeštadienis“ (1970); „Naujųjų metų istorija“ (1974); „Devintas lapas“ (1982); dvi poezijos knygas: „Metūgės“ (1952); „Atradimo ruduo“ (1990), apsakymų  rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“ (1982). Gimė Kaune; mokėsi „Saulės“ gimnazijoje;  lankė „Jauno aktoriaus teatro studiją“. Pirmas vaidmuo - Hannelė, atnešęs šlovę - Hauptmanno pjesėje „Hannelė“. Vaidino Vokietijoje „Tremties“ teatre. Kanadoje subūrė aktorių trupę „Montrialiečiai“. Pastatė spektaklį „Milžino paunksmė“ir įrašė plokštelę. Kartu su aktoriais įrašė  K. Borutos knygą „Baltaragio malūnas“ ir įrašė plokštelę. Parašė scenarijų ir sukūrė pirmą vaidybinį lietuvių filmą JAV „Aukso žąsis“. 1999 metais grįžo gyventi į Lietuvą.

Aldona Veščiūnaitė (1923–2012)  poetė, dailininkė. 1944m. pasitraukė į Vokietiją. Baigė Freiburgo Menų ir amatų mokyklą. 1950 m. išvyko į Australiją. Knygos: „Žodžiai kaip salos" (1976), „Aidinčios upės“ (1985), „Medžiai ryto laisvėj“ (1999) ir kt. 

Nuotraukoje užfiksuota akimirka po jos knygos „Medžiai ryto laisvėj“ sutiktuvių.

 Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas, 1909 m. balandžio 27 d. (senuoju stiliumi balandžio 14 d.) Rygoje – 1991 m. vasario 4 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.) – Lietuvos rašytojas, radijo ir spaudos darbuotojas, politinis bei visuomenės veikėjas.