LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Dvitomės „Lietuvių literatūros istorijos” parengėjai tikisi, kad šis kolektyvinis veikalas bus parankus žinių šaltinis literatūros dėstytojams, mokytojams, studentams, taip pat ir platesniems visuomenės sluoksniams, besidomintiems humanitarinės kultūros klausimais. (Citata iš Pratarmės, p. 6).

Tituliniame lape nurodytas leidėjas, knygos pavadinimas, paantraštė, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai. Lapas pažymėtas B. Brazdžionio asmeniniu spaudu su monograma ir parašu.

Tituliniame lape yra autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, paantraštė, leidyklos logotipas ir leidimo metai.

Knygos sandara: Įvadas, I. Žanro kiekybės ir kokybės istorinė kreivė, II. Pasaulis, žmogaus, gyvenimo prasmė, III. Teksto informatyvumas, p. [333] Turinys.

Knyga. Albertas Zalatorius. Vincas Krėvė: nebaigta monografija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Vilnius, 2003 m. 532 psl. 

Tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurtas antkapinis paminklas Vincui Krėvei ir jo žmonai. Subartonys, 1992 m. A. Zalatoriaus fotografija.

Knygoje apibendrinta šiuolaikinės lietuvių literatūros padėtis. Ji suvokiama visos tarybinės literatūros raidos kontekste, o taip pat šiuolaikinės pasaulinės literatūros dėsningumų fone. Lietuvių rašytojų kūriniai analizuojami aktualiųjų estetikos, literatūros teorijos, žanrų raidos ir poetikos aspektais. Dėl to knyga, sudaryta iš atskirų autorių parašytų skyrių, daro vieningo darbo įspūdį.

Poeto B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai p.: 115, 117, 131 (įrašas paraštėje: abu kalba kaip vienas), 136, 139, 396, 398 (įrašas paraštėje: tai kas / klausimas), 399 (įrašas paraštėje: nieko), [400] (įrašas paraštėje: ir iš viso poema tar. liet. literatūroj), 401, 402, 403, 404 (įrašas paraštėje: romantizmo iškraipymai), 405, 406 (įrašas paraštėje: dairytis žydro kvadrato / – / romantizmas), 407, 408, 409 (įrašas paraštėje: laisvės), 410 (įrašas paraštėje: Kodėl užako? gal jas „užkišo” kometos? / klausimas / cha-cha / ? / gal sukišti), 411 (įrašas paraštėje: tolumoje ir dabar tebėra / arba tikriau partija / kažin? / tikriau: partija) , 412 (įrašas paraštėje: kaip gražiai pasakyta / manė, kad jie, o iš tikrųjų – partija, kaip ir anksčiau), 413, 414 (įrašas paraštėje: Kad tai būtų „teisybės kelias”!), 416, 417 (įrašas paraštėje: argi? kur buvo partija? Kad to nematė), 424 (įrašas paraštėje: jaun. tar. rašytojų karta dviejų polių vidury), 425 (įrašas paraštėje: įdomus palyginimas:), 426 (įrašas paraštėje: gamta lieka nusiraminimo iliuzija), 427, 446, 447, [448], 499 (įrašas paraštėje: ten buvo „mados” dalykas, o dabar - „nacionalinė patirtis” ž. 500), 504.

Rinkinio tikslas – kuo aktyviau ir betarpiškiau įsilieti į kūrybinius tarybinės lietuvių literatūros ir jos kritikos ieškojimus. Todėl straipsniuose nevengiama hipotetinio pobūdžio teiginių ir polemikos, kartu atsiliepiant į pastaraisiais metais respublikinėje ir centrinėje spaudoje vykusias diskusijas ir jas įvertinant.

Poeto B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai p.: 262 (įrašas paraštėje: Geresnės pradžios negali būti!), 276 (įrašas paraštėje: Kaip ir šis autorius), 277 (įrašas paraštėje: Kas, kokie).

Antraštinis lapas: knygos pavadinimas, paantraštė, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai.

Šioje knygoje spausdinami ikitarybinio laikotarpio lietuvių novelistikos pavyzdžiai. Atrenkant tekstus, vadovautasi temos reikšmingumo, meninio brandumo ir kūrinių populiarumo kriterijais. Čia pirmiausia pateko tos novelės, kurios laikomos chrestomatinėmis ir sudaro mūsų novelistikos aukso fondą. Be to, stengtasi reprezentuoti kuo daugiau literatūrinių krypčių, atspindėti žanro problematikos margumą, skirtingas rašytojų pasaulėžiūras. Dauguma autorių pristatomi viena novele. Tuo atveju, kai mažos apimties kūrinys neatskleidžia rašytojo kūrybos savitumo, spausdinamos dvi trys novelės. Knyga sudaryta laikantis autorių gimimo chronologijos. Novelės datuojamos pirmosios publikacijos data.

Tai straipsnių apie M. Valančių rinkinys. Knygos pradžioje - sudarytojo J. Jasaičio pratarmė.

Knyga. Albertas Zalatorius. „Literatūra ir laisvė“. Rinko ir maketavo „Baltos lankos“. 1998 m. Spausdino AB „Vilspa“ Vilniuje. 470 psl. Kritika / Esė / Pokalbiai.

Šioje antologijoje stengtasi parodyti visų laikotarpių lietuvių tarybinės novelistikos pavyzdžius, bet didžiausias dėmesys vis dėlto skiriamas paskutiniųjų dešimtmečių kūrybai. Bandyta aprėpti kuo didesnį autorių būrį, todėl apsiribota minimaliu jų kūrinių skaičiumi. <...> Novelių tekstai šiai antologijai – paskutinės autorinės redakcijos, išspausdintos jų knygose. Keletas dalykų imta iš periodikos. (Anotacija aplanko atvarte. Vaga, 1981).

Titulinis lapas: knygos pavadinimas, paantraštė, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai. Antroje lapo pusėje yra išvardinti redakcinės komisijos nariai ir sudarytojas.

Turinys: Albertas Zalatorius. Prisiminus praeitį, galvojant apie dabartį; Antanas Vienuolis. Samdinė Alena; Ieva Simonaitytė. Ilželė; Juozas Paukštelis. Gražioji; Augustinas Gricius. Vienos nakties nuodėmė; Jonas Marcinkevičius. Baronas Ropas; Juozas Grušas. Nuogi atrodo negražiai; Antanas Venclova. Svečias iš Vilniaus...

Ši knyga yra antologijos pobūdžio. Joje pateikiami beveik visų tarybinių lietuvių novelistų kūrybos pavyzdžiai. (Citata iš anotacijos).

Tituliniame lape yra knygos pavadinimas, leidimo vieta, leidyklos ženklas ir leidimo metai. Lapas pažymėtas B. Brazdžionio asmeniniu spaudu su monograma.

Knygos sandara: Įvadinis tekstas; 40-ties autorių kūriniai, Trumpai apie autorius, p. 461 Turinys.

B. Brazdžionio įrašai p.: 10, 11 (įrašas paraštėje: partija (?) / Kur gi čia nauja? ž. 8 p. / o kur darbininkai?), 12 (įrašas paraštėje: stilius), 13, [14] (įrašas paraštėje: tai, kad nusikratė to / ??? / !).

Knyga išleista popieriniame aplanke kartu su pirmuoju tomu (Šatrijos Ragana, T. 1: Irkos tragedija. BBR 2108).

Titulinis lapas: autorės slapyvardis, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos ženklas, leidimo vieta, metai. Antroje lapo pusėje nurodyta redakcinė komisija, leidinio rengėjas.

Turinio anotacija: „Šatrijos Raganos rinktinių raštų dviejose knygose – „Irkos tragedija“ ir „Sename dvare“ – spausdinami vertingiausi rašytojos grožiniai kūriniai. Kartu atsižvelgiama į tai, kad būtų parodyti visi jos kūrybos etapai. <...> Daugumos kūrinių tekstai imami iš Šatrijos Raganos „Raštų“ II-IV ir VI tomų, išleistų 1928 m. Tai – paskutinės kūrinių publikacijos, rašytojai gyvai esant. Kiek pati autorė dalyvavau šių tomų leidime, sunku tiksliai pasakyti. Žinoma <...>, kad ji prieš išeinat „Raštams“ naujai peržiūrėjo savo kūrinius. <...> Kai kurių kūrinių pabaigoje pateikiamas parašymo laikas ir vieta. jeigu šie duomenys nurodyti autografuose arba pirmosiose publikacijose, rašoma paprastai, jeigu paimti iš kitų šaltinių – laužtiniuose skliausteliuose.<...>“ (Šatrijos Ragana. Irkos tragedija. 1969 m., „Vaga“. P. 341-343).

Iliustruoti viršeliai. įklijose tarp puslapių yra fotografijų faksimilės p. 69-97 yra M. Pečkauskaitė ir P. Višinskis ir M. Pečkauskatė su šeima Užventyje, 1896 m.; p. 128-129 M. Pečkauskaitė, jos motina, brolis Vincas ir K. Bukontas Šaukotoje 1908 m. ir M. Pečkauskaitė apie 1908-1909 m.; p. 224-225 M. Pečkauskaitė  - Marijampolės „Žiburio“ progimnazijos vedėja, 1913 m. ir M. Pečkauskatė su mokiniais Židikuose apie 1925 m.; p. 256-257 M. Pečkauskaitė Židikiuose apie 1926, 1929 m.