Knyga. Страницы жизни, 1978 m.
J. Avyžiaus memorialinė biblioteka. Knyga kietais viršeliais, redaktorius K. A. Karmenian, dailininkas V. A. Arutiunian. Tiražas 10 000 egz., 484 p. Išleista Jerevane, leidykloje „Советакан Грох“. Romanas, autobiografinės apybraižos. Knygos sandara: Autoriaus žodis „Apie save“, „Jaunystė“ (romanas, 38 skyriai su pavadinimais), Prisiminimai, Kelionių pastabos: 10 skyrių su pavadinimais (406 p. Lietuviškas dienoraštis), Apie G. Maari prozą, Pastabos. Antraštinio lapo apačioje įstrižai - F. Bachčiniano dedikacija J. Avyžiui. Tematika: knyga apie autoriaus - J. Avyžiaus bičiulio G. Maari - gyvenimą, keliones, jų įspūdžius, žmones.
Mahari Gurgen (Gurgenas Mahari), Maari, tikr. Gurgen Ačemian (1903 08 01 Van - 1969 07 16 Palanga) (palaidotas Jerevane), armėnų rašytojas. 1915 m. su kitais armėnų pabėgėliais nuo turkų genocido iš Turkijos persikėlė į Rusiją. 1916–20 m. gyveno našlaičių prieglaudose Armėnijoje. Jerevano universitete baigė istoriją. 1936 m. represuotas, kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje išbuvo iki 1947 m. Iš Jerevano vėl ištremtas 1949 m. Sibire vedė lietuvę tremtinę A. Povilaitytę. Nuo 1917 m. kūrybą spausdino Jerevane ir Tbilisyje. Pirmuosiuose eilėraščiuose (rinkiniai 1920–23?!, „Titanikas“, „Trys agitportretai“, visi 1924 m.) žymu dekadentinės literatūros įtaka. Vėliau sukūrė poemą „Širako kanalas“ (1925), išleido rinkinius „Dvi poemos“ (1926), „Tuopos“ (1927), intymiosios lyrikos rinkinį „Vaisių sirpimo metas“ (1930), parašė lyrinių apsakymų (rinkinys „Apie meilę, pavydą ir Nicos sodininkus“ 1929). Autobiografinėje trilogijoje „Vaikystė“ (1929), „Paauglystė“ (1930), „Ant jaunystės slenksčio“ (1956), istoriniame romane „Degantys sodai“ 1966) vaizduojamas vakarų armėnų genocidas. Apysakoje „Spygliatvorės žiedai“ (išleista 1988) su humoru aprašomas sovietinių kalėjimų ir lagerių kalinių gyvenimas, ryšku satyrinis stilius.
Parašė esė apie lietuvių rašytojus „Lietuviškas dienoraštis“ (1966; ištraukos lietuvių kalba 1973), eilėraščių ciklą apie Lietuvą „Virš prarajos“ (1968), atsiminimų apie J. Čarencą („Čarencnamė“ 1968). Lietuvių kalba išleistas jo prozos rinkinys „Senojo sodo istorija“ (1962), išspausdinta meilės eilėraščių.
