LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kazimieras Krasinskis (Kazimierz Krasiński, 1725–1802) – Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Leščinskio šambelionas, paskutinysis Lenkijos karalystės didysis stovyklininkas (nuo 1763), Baltojo Erelio ordino kavalierius (1763), politikas, meno mecenatas.
Portretas nutapytas pagal svetimšalio dailininko apie 1765–1770 m. sukurtą pirmavaizdį. Vaizduoja karinį mundurą vilkintį maždaug 40 metų vyrą su baltu, į kasytę surištu peruku. Vyras stovi prie stalelio trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę, žvelgia į žiūrovą. Kairė sulenkta jo ranka uždėta ant klubo, dešinė ranka liečia puošnų šalmą, kuris padėtas ant stalelio. Portretuojamojo figūra įkomponuota į ovalą stačiakampyje, yra matoma iki klubų. Fone nutapytas peizažas. Identiškas ovalo formos K. Krasinskio portretas (vienų tyrinėtojų priskiriamas M. Bacciarelliui, kitų – Per Kraftui ar J. Grassi) yra saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje.
Kitoje drobės pusėje užrašas juodais dažais: Alexandrowicz pinxit Roku 1786.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Jonas Kantas Mošinskis (Jan Kanty Moszyński, m. 1737) – karūnos iždininkas, Lenkijos ir Lietuvos valdovų Augusto II ir Augusto III Saksoniečių patikėtinis. Buvo vedęs Augusto II dukrą Frydrichą Aleksandrą.
Portretas biustinis, nutapytas pagal XVIII a. I pusės pirmavaizdį. Vaizduoja vidutinio amžiaus vyrą su baltu peruku. Garbanoti peruko plaukai juodu kaspinu surišti į kasytę. Vyras vilki baltus marškinius stačia apykakle ir rudą švarką, užvilktą ant krūtininių šarvų. Per kairį petį perjuosta mėlyna Baltojo Erelio ordino juosta (šiuo ordinu J.K. Mošinskis buvo apdovanotas 1730). Krūtinę puošia Baltojo Erelio ordino žvaigždė. Fone pavaizduoti debesys.
Paveikslas restauruotas, dubliuotas. Nugarinėje pusėje ant drobės yra buvęs užrašas juodais dažais: „Alexandrowicz pinxit“ ir kitu braižu rudu išblukusiu rašalu: „Jan Kanty Hrabia Moszyński Podskarbi W. Koronny“.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Drezdeno nacionalinėje galerijoje saugomo Jeano Etieno Liotard'o (1702–1789) pastele ant pergamento tapyto portreto kopija.
Vaizduoja Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II nesantuokinį sūnų, garsų prancūzų karvedį maršalą Mauricijų Saksonietį (1696–1750).
Maršalas pavaizduotas iki klubų, profiliu į kairę, veidą trimis ketvirčiais atgręžęs į žiūrovą. Jis su peruku, vilki karinį mundurą, kairėje rankoje laiko maršalo lazdą. Fone – peizažas su mūšio scena.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Kaip liudija užrašas, portrete pavaizduotas Sandomiro seniūnas, Lenkijos karalystės maršalka Rapolas Granovskis. Apie šią XIII a. gyvenusią asmenybę išliko nedaug žinių. Ji prisimenama visų pirma kaip Vincento Granovskio – Jogailos trečiosios žmonos Elžbietos iš Pilicos (apie 1372–1420) trečiojo vyro (santuoka su Jogaila Elžbietai buvo ketvirta) – tėvas. Sandomiro Šv. Jurgio bažnyčioje išliko XIV a. antkapis, tradiciškai laikomas Rapolo Granovskio antkapiu.
Portrete viduramžiais gyvenęs didikas pavaizduotas vilkintis XVII a. Lenkijos ir Lietuvos kilmingųjų drabužius – puošnia sage susegtą raudoną deliją ant dramblio kaulo spalvos žipono. Rankoje laiko maršalkos lazdą. Pusės figūros portretas įkomponuotas į ovalą stačiampyje. Palei ovalo kraštus – įrašas: RAFAŁ GRANOWSKI / ŻYŁ ANNO 1378.
Kitoje pusėje ant drobės užrašas juodu dažu: Alexandrowicz . Fecit. 1793.

Aprašė Dalia Tarandaitė