LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Juozo Tumo-Vaižgantos paskaitos apie Lauryną Įvinskį. Knygelė nedidelio formato, 67 psl. Tituliniame lape yra J. Deveikytės antspaudas. Jonė Deveikytė-Navakienė buvo teisininkė, istorikė iki 1932 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetuose. Pabaigus studijas vykdė mokslinę veiklą,1941–1944 m. dėstė Kauno mokytojų seminarijoje, vėliau pasitraukė į vakarus ir apsigyveno Paryžiuje.

Vaižgantas, dėstydamas Lietuvos universitete, rinko medžiagą apie spaudos draudimo laiko rašytojus ir dalijosi ja su savo studentais.

Juozo Tumo-Vaižganto epopėja, 235 psl. Knygos viršelis minkštas, balto popieriaus, puoštas žalios spalvos gamtos motyvų iliustracija. Vienas puslapis prieš titulinį – išplėštas. Kitame puslapyje atspausdintas pavadinimas ir leidybinė informacija. „Pragiedruliai“ yra vienas iš svarbiausių Vaižganto kūrinių, kuriame aprašomas Lietuvos valstybės kūrimas.

Juozo Tumo-Vaižganto epopėja, 247 psl. Knygos viršelis minkštas, balto popieriaus, puoštas rudos spalvos gamtos motyvų iliustracija. Yra titulinis lapas, po jo kitame puslapyje atspausdintas pavadinimas ir leidybinė informacija. „Pragiedruliai“ yra vienas iš garsiausių Vaižganto kūrinių, kuriame aprašomas Lietuvos valstybės kūrimas.

Knyga „Juozas Tumas-Vaižgantas“. Kieto, žalsvo viršelio, 57 psl. Yra titulinis lapas, jame nedidelė pastaba, kad knyga buvo sudaryta pagal Lietuvos TSR Švietimo ministerijos programą. Knygoje pateikiama sutrumpinta Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“, kurią rašytojas parašė gyvendamas Kaune.

Juozo Tumo Vaižganto užrašų knygutė. Knygelė yra nedidelė, pakietintais violetinės spalvos odiniais viršeliais. Prie viršelio priklijuotos odos gabalėlis, skirtas tušinukui įdėti. Vidinė viršelio dalis ir priešlapio viena dalis margi – žalsvai rudos spalvos. Užrašų knygutės lapai balti, languoti. Tekstas rašytas juodu rašalu, pieštukų, violetiniu rašalu ir violetiniu pieštuku. Knygelės 33 puslapis išplėštas ir dėtas į vidų. Beveik visi tekstai subraukyti.

Pirmame lape Vaižganto parašyta „Kunigo Juozo Tumo Laižuvos klebono prašom sugrąžinti“. Tada rašoma rusiškai, yra data – 1913 m. rugpjūčio 23 d. Knygutės tekstai rašyti rusų, lietuvių, vokiečių, lotynų kalbomis. Tai įvairūs adresai, skolininkų sąrašai. Informaciją apie estus, jų gyvenimo istoriją, papročius, politiką ir kita. Įvairios sąskaitos, įvairūs posakiai, pavyzdžiui, –  „Karvė juoda, pienas baltas“. Pastabos sau apie Lietuvos kultūros žmones. Daug pastabų apie politiką ir politikus. Paskutinis įrašas rašytas pieštuku: „Čiurlionis, Seimų ap.“ Kiti žodžiai neįskaitomi. Viršelio antroje dalyje, vidinėje pusėje, yra kišenaitė.

Juozo Tumo-Vaižganto rankraštis, pavadinimu „Tautosaka“. Tai yra planas ir konspektas. Rankraštis parašytas juodu rašalu, ant balto liniuoto popieriaus. Popierius yra su vandens ženklais, parašytos dvi pusės. Pirmoje lapo pusėje, viršuje, parašyta „Tautosaka“ ir pabraukta. Žemiau surašytos Juozo Tumo paskaitos apie tautosaką. Pasirašytas planas, susidarytas konspektas. Vaižgantas rašo, „reikia pamėgti savo žemė ir visa kas joje yra, savo žmones ir visa kas juose yra“. Tikriausiai šis rankraštis nebuvo niekur publikuotas. Tekstas galėjo būti rašytas 1922 – 1929 m., kai J. Tumas dirbo Lietuvos universitete.

Mašinraštis. Juozo Tumo-Vaižganto straipsnis „Lietuvos vakarus Seredžiuje“. Atspausdinti 7 lapai, popierius baltas, tekstas prasideda žodžiais „Belvederio dvare, ant pat Nemuno kranto ties Seredžiumi liepos 9 d. naudai naujai statomos bažnyčios vietinis klebonas...“ Straipsnyje, rašoma apie Surengta lietuviška pasilinksminimą, kurio metu surinktos lėšos bus panaudotos bažnyčios statybai. Dalyvavo dvaro savininkė ponia Burbiene, muzikos mokyklos mokinys Stasys Šimkus. Vyko vaidinimas „Užburtas kunigaikštis“, tai buvo linksma komedija. Vaižgantas taip pat rašo apie įspūdingą choro dainų atlikimą. Chorą paruošė Stasys Šimkus tekste yra taisymą. Straipsnis spausdintas Vaižganto raštuose, T7,  1997, 16 p.

Mašinraštis. J. Tumo-Vaižganto straipsnis „Politikos pašnekesiai“. Viso atspausdinti 7 lapai. Pirmo lapo tekstas prasideda kreipiniu „Vyrai!“. Toliau rašoma: „Vasario 22 d. prasidėjo rinkimai žmonių atstovų į valstijos Dūmą, prasidėjo pildytis senovinis visos Rusijos gyventojų troškimas...“ Straipsnyje Vaižgantas rašo kokie turi būti Dūmos atstovai, kokia Dūmos sudėtis. Pabrėžia, kad pirmiausiai yra svarbu krikščioniškai teisingai gyventi ir žmones mylėti. Straipsnis spausdintas Vaižganto raštuose, T7,  1997, 9 p.

Juozo Tumo-Vaižganto epopėja, 280 psl. Knygos viršelis gelsvas, plono popieriaus. Tituliniame lape yra violetinis Antano Šmulkščio parašas, dar žinomo Paperonio arba Paparonio slapyvardžiu. Jis buvo XIX a. pab – XX a. pirm. pus. kunigas, rašytojas, vertėjas, politikas. 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, o ši taryba rūpinosi šalies nepriklausomybės paskelbimu.

Vaižgantas 1917 m. išvyksta į konferenciją Švedijoje, kurioje planuoja būti kelias dienas, bet užtrunka 7 mėnesius. Vokiečių valdžia neleidžia jam grįžti į Lietuvą, todėl Vaižgantas imasi kurti „Pragiedrulius“.