Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Kanutas Ruseckas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Romos skersgatvis
  • Italijos kalnų peizažas
  • Kuklumas ir puikybė

    Kuklumas ir puikybė, XIX a.

    Kanutas Ruseckas, Leonardas da Vinčis

    Dvi viena priešais kitą stovinčios moterys vaizduojamos iki pusės. Dešinėje stovi puošnia suknele vilkinti moteris. Jos kūnas vaizduojamos profiliu į kairę, veidas trimis ketvirčiais atsuktas į žiūrovą. Rankos sulenktos per alkūnes, plaštakos krūtinės lygyje, kairėje rankoje – smulkiais baltais žiedais žydinčio augalo šakelė. Rudi moters plaukai sklastymu perskirti per vidurį ir supinti, viršugalvis apjuostas smulkiais gėlių žiedais puošta kasa. Dešiniajame apatiniame kampe pavaizduota žema taurė, pripilta raudono skysčio. Kairėje stovinti moteris vaizduojama profiliu į dešinę. Ji vilki paprastą melsvai pilkų tonų drabužį, galva apvyniota didele ruda skara. Dešinę, per alkūnę sulenktą ranką ji iškėlusi krūtinės aukštyje, rodomąjį pirštą nukreipusi į viršų. Fonas tamsus, beveik juodas.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Romos Koliziejaus griuvėsiai. Arkos
  • Itališkojo riešuto medis

    Itališkojo riešuto medis, XIX a. II p.

    Kanutas Ruseckas

    Riešutmedis pavaizduotas per visą drobės aukštį, į dešinę nuo centro. Jis plačiai iškerojusiomis šakomis, kiek palinkęs į kairę. Kairėje paveikslo pusėje nutapytas nedetalizuotas peizažas su žalsvai gelsva žeme ir melsvu debesuotu dangumi.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius

    Vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius, 1833 m.

    Karolis Ripinskis, Kanutas Ruseckas

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Album de Wilna“, neabejotinai buvo gabus piešėjas. Puikus to įrodymas – dvasininko Andriaus Benedikto Klongevičiaus portretas. Jame, kaip ir daugelyje K. Ripinskio sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų, nėra dėmesį blaškančių pašalinių detalių, pasirinktas neutralus fonas, geriausiai išryškinantis portretuojamojo bruožus, rimties, susikaupimo būseną. Andrius Benediktas Klongevičius (1767–1841) – vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Alūkstoje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus misionierių kunigų seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavedus, keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos vyskupu sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo įtikinamų paaiškinimų apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl Bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių. Caro valdžiai uždarius universitetą, buvo Romos katalikų dvasinės akademijos Vilniuje steigimo iniciatorius. Nuo 1840 m. – Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Tibro upė Romoje
  • Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

    Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, XIX a.

    Kanutas Ruseckas

    Vilniaus priemiesčio peizažas. Pirmame plane vaizduojama rusvai žalsva žemė. Antrame plane dešinėje – kalva stačiu smėlėtu šlaitu, kairėje – žalias slėnis su dviem medžiais. Trečiame plane dešinėje nutapyta Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia su aukšta šventoriaus tvora ir žemais pastatais priešais ją. Tolumoje matyti laukai ir miškai. Dangus melsvai pilkas.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Kazimiero Didžiojo laikų Seimo maršalka

    Kazimiero Didžiojo laikų Seimo maršalka, 1823 m.

    Kanutas Ruseckas

    Kompozicija su visu ūgiu stovinčio vyro figūra. Jis vienplaukis, trumpais rusvais plaukais, su tamsiais ūsais, maža ispaniško tipo barzdele. Rankos manieringame judesyje. Vyras vilki mėlyną kontušą su geltonais kraštais, žalias kelnes, avi ilgaaulius batus. Ant kontušo užsimetęs rusvą apsiaustą su plačia rudo kailio apykakle, trumpomis iki alkūnių rankovėmis. Prie kairiojo šono kabo lenktas kardas geltona makštimi. Fonas baltas, tik po kojomis matyti melsvai žalsva žemės juosta su pilkais šešėliais.
    Piešinys eskiziškas, nupieštas rudu rašalu plunksnele. Tapyba plačių laisvų potėpių. Ryškiai perteikta šviesotamsa. Šviesa krenta iš priekio ir kairės. Spalvos ryškios, kontrastingos.
    Paveikslo apačioje dešinėje yra užrašas rudu rašalu:
    Marszaĺek Seymu (a).
    Apačioje per vidurį:
    za Kazimierza Wielkiego I Wĺadysĺawa Jagieĺy.
    Nesignuota.

    Aprašė Rima Rutkauskienė

  • Kaštelionas

    Kaštelionas, 1823 m.

    Kanutas Ruseckas

    Kompozicija, vaizduojanti visu ūgiu stovintį vyrą. Dešine ranka jis laiko kailinę kepurę, kairiąja – lenkto kardo rankeną. Vyras vilki baltą kontušą su geltonais kraštais, per juosmenį sujuostą plačia juosta. Ant viršaus – rausva delija su plačia kailine apykakle, ant krūtinės susegta didele balta sage. Avi ilgaauliais batais. Fonas baltas, tik po kojomis matyti šviesiai žalios spalvos žemės juosta. Piešinys eskizinis, pieštas rudu rašalu plunksnele. Tapyba plačių laisvų potėpių, vietomis dažas tirštokas. Ryškiai perteikta šviesotamsa. Šviesa krenta iš kairės.
    Nesignuota.
    Akvarelės apačioje dešinėje yra autoriaus užrašas:
    Kastelan.

    Aprašė Rima Rutkauskienė

  • Karaliaus dvaro pažas

    Karaliaus dvaro pažas, 1823 m.

    Kanutas Ruseckas
    Kompozicija su jauno vyro figūra visu ūgiu. Vyras vienplaukis, ilgais šviesiais garbanotais plaukais. Jis vilki mėlynos spalvos plačiais drabužiais siauromis rankovėmis. Prie kaklo drabužį puošia pelerina, o apačioje – plati horizontali juosta. Vyras avi ilgaaulius, viršuje išplatėjusius batus. Fonas baltas, tik po kojomis matyti melsva žemės juosta. Piešinys eskizinis, nupieštas juodu tušu plunksnele. Tapyta laisvais plačiais potėpiais. Ryškiai perteikta šviesotamsa. Spalvos ryškios, sodrios, kontrastingos.
    Nesignuota.
    Kairiajame apatiniame dešiniajame kampe rudu rašalu plunksna parašyta:
    Giermek sĺužący dworu.

    Aprašė Rima Rutkauskienė
  • Lenkų vaivada

    Lenkų vaivada, 1823 m.

    Kanutas Ruseckas

    Kompozicija su stovinčio vyro, pavaizduoto visu ūgiu, figūra. Ant galvos aukšta kailinė kepurė, puošta ašutų kuokštu. Veidas smulkus, su riestais ūsais ir maža barzdele. Kairėje rankoje laiko bulavą, dešinioji spaudžia lenkto kardo rankeną. Vilki šviesų rausvos spalvos kontušą iki kelių, perjuostą plačia geltona juosta. Ant pečių – rausvas apsiaustas su šviesiai mėlyna plačia apykakle, rankogaliais ir pamušalu. Kelnės plačios, gausiai drapiruotos. Avi ilgaauliais šviesiais batais. Fonas baltas, tik po kojomis matyti melsva žemės juosta.
    Piešinys eskizinis, nupieštas juodu tušu plunksnele. Tapyta laisvais potėpiais. Ryškiai perteikta šviesotamsa. Šviesa krenta iš priekio ir kairės.
    Nesignuota.
    Paveikslo apačioje kairėje užrašas rudu tušu:
    Woiewoda.

    Aprašė Rima Rutkauskienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 25