LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Knyga išleista popieriniame aplanke kartu su pirmuoju tomu (Šatrijos Ragana, T. 1: Irkos tragedija. BBR 2108).

Titulinis lapas: autorės slapyvardis, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos ženklas, leidimo vieta, metai. Antroje lapo pusėje nurodyta redakcinė komisija, leidinio rengėjas.

Turinio anotacija: „Šatrijos Raganos rinktinių raštų dviejose knygose – „Irkos tragedija“ ir „Sename dvare“ – spausdinami vertingiausi rašytojos grožiniai kūriniai. Kartu atsižvelgiama į tai, kad būtų parodyti visi jos kūrybos etapai. <...> Daugumos kūrinių tekstai imami iš Šatrijos Raganos „Raštų“ II-IV ir VI tomų, išleistų 1928 m. Tai – paskutinės kūrinių publikacijos, rašytojai gyvai esant. Kiek pati autorė dalyvavau šių tomų leidime, sunku tiksliai pasakyti. Žinoma <...>, kad ji prieš išeinat „Raštams“ naujai peržiūrėjo savo kūrinius. <...> Kai kurių kūrinių pabaigoje pateikiamas parašymo laikas ir vieta. jeigu šie duomenys nurodyti autografuose arba pirmosiose publikacijose, rašoma paprastai, jeigu paimti iš kitų šaltinių – laužtiniuose skliausteliuose.<...>“ (Šatrijos Ragana. Irkos tragedija. 1969 m., „Vaga“. P. 341-343).

Iliustruoti viršeliai. įklijose tarp puslapių yra fotografijų faksimilės p. 69-97 yra M. Pečkauskaitė ir P. Višinskis ir M. Pečkauskatė su šeima Užventyje, 1896 m.; p. 128-129 M. Pečkauskaitė, jos motina, brolis Vincas ir K. Bukontas Šaukotoje 1908 m. ir M. Pečkauskaitė apie 1908-1909 m.; p. 224-225 M. Pečkauskaitė  - Marijampolės „Žiburio“ progimnazijos vedėja, 1913 m. ir M. Pečkauskatė su mokiniais Židikuose apie 1925 m.; p. 256-257 M. Pečkauskaitė Židikiuose apie 1926, 1929 m.

Tituliniame lape nurodytas autorės slapyvardis, knygos pavadinimas, iliustracijų autorė, leidykla, leidimo metai ir vieta.

Turinio anotacija: psichologinis apsakymas. Siužetą sudaro Irkos, mažos mergaitės, išgyvenimai dėl to, kad jos tėvai yra išsiskyrę ir ji negali džiaugtis abiejų tėvų meile.

Iliustracijos viršeliuose, tituliniame lape, p. [4], [5], 7, [9], [10], 13, [15], 17, [19]-21, [23], 24, 26, [27], [29]-[33], [35], [39], [43].  

Knyga išleista popieriniame aplanke su antruoju tomu (Šatrijos Ragana, T. 2: Sename dvare: apysaka. BBR 2109).

Titulinis lapas: autorės slapyvardis, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos pavadinimas, leidimo vieta, metai. Antroje lapo pusėje nurodyta redakcinė komisija, leidinio rengėjas.

Knygos sandara: p. 5-[24] „Šatrijos Ragana“; p. 25-[303] yra 19 kūrinių: „Margi paveikslėliai“, „Dėl ko tavęs čia nėra?“, „Pirmas pabučiavimas“, „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“, „Rudens dieną“, „Vasaros naktis“, „Atsiminimai apie broliuką Steponą“, „Iš daktaro pasakojimų“, „Garlaiviu plaukiant“, „Sulaukė“, „Vaikai“, „Pertrauka idilija“, „Dėl tėvynės“, „Į šviesą“, „Adomienė“, „Moterų teisės“, „Irkos tragedija“, „Mėlynoji mergelė“, „Ant Uetlibergo“ ; p. 307-[340] drama „Pančiai“; p. 341-[253] Paaiškinimai; p. [254] Iliustracijų sąrašas; p. [255] turinys.

Turinio anotacija: „Šatrijos Raganos rinktinių raštų dviejose knygose – „Irkos tragedija“ ir „Sename dvare“ – spausdinami vertingiausi rašytojos grožiniai kūriniai. Kartu atsižvelgiama į tai, kad būtų parodyti visi jos kūrybos etapai. <...> Daugumos kūrinių tekstai imami iš Šatrijos Raganos „Raštų“ II-IV ir VI tomų, išleistų 1928 m. Tai – paskutinės kūrinių publikacijos, rašytojai gyvai esant. Kiek pati autorė dalyvavau šių tomų leidime, sunku tiksliai pasakyti. Žinoma <...>, kad ji prieš išeinat „Raštams“ naujai peržiūrėjo savo kūrinius. <...> Kai kurių kūrinių pabaigoje pateikiamas parašymo laikas ir vieta. jeigu šie duomenys nurodyti autografuose arba pirmosiose publikacijose, rašoma paprastai, jeigu paimti iš kitų šaltinių – laužtiniuose skliausteliuose.<...>“ (Šatrijos Ragana. Irkos tragedija. 1969 m., „Vaga“. P. 341-343).

Iliustruoti viršeliai. Priešlapyje yra knygos autorės portretas. įklijoje tarp p. 96-[97] yra rašytojos motinos – Stanislovos Pečkauskienės  ir tėvo – Anupro Pečkausko nuotraukų faksimilės; įklijoje p. 128-129 yra Užvenčio dvaro fotografija ir M. Pečkauskaitės fotografija; tarp p. 224-225 yra Šatrijos Raganos fotografijos faksimilė ir M. Pečkauskaitė su šeima; tarp p. 256-257 yra seserys M. ir S. Pečkauskaitės Užventyje 1893, 1896 m. (fotografijos faksimilė).

B. Brazdžionio įrašai: nespalvotu pieštuku pažymėtas tekstas p. 11, 13, 14 (įrašas: „Kaip ir / Maironis / „Nuo Birutės / kalno“); 15, 16, 17, 20, 22, 23; [24] (prašytas komentaras: „[neperskaitomas žodis] / klišė“). 

Titulinis lapas: autorės slapyvardis, vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidimas, leidyklos pavadinimas, leidimo vieta, metai. Antroje lapo pusėje yra trumpa knygos anotacija, viršelio dailininko pavardė, spaustuvės pavadinimas, tiražas.

Turinio anotacija: „Senam dvare“ – viena iš žymiausių Šatrijos Raganos apysakų, vaizduojanti istorinį dvaro likimą Lietuvoje.

Pirmą kartą „Sename dvare“ buvo išspausdinta 1922 m.  „Saiktymų“ žurnalo XVII – XIX knygose (numeriuose). „Žinijos“ bendrovė 1928 m. apysaką išleido atskiru leidimu (iš eilės II Šatrijos Raganos raštų tomu), kuriam išsibaigus, šiais  metais atsikūrusios  Sakalo Leidyklos ji ir vėl iš naujo leidžiama. Kalba ir stilius palikti tokie, kokie išėjo iš po autorės plunksnos, tepakaistas nebent vienas kitas mažmožis ir suvienodinta, pritaikant mokyklos praktikai, pati rašyba. Leidinį redagavo A. Pauliukonis.“ (Šatrijos Ragana. Sename dvare. 1951 m., Torontas. P. [4]).

Titulinis lapas: autorės slapyvardis, knygos pavadinimas, žanras, sudarytojo vardas, pavardė, dailininko vardas, pavardė, leidyklos pavadinimas, leidimo metai ir vieta. Antroje lapo pusėje taip pat nurodyta leidykla, leidimo metai ir kiti leidybiniai duomenys.

Iliustracijos spalvotos. Jos yra viršeliuose, priešantraštiniame lape, p. 5, [13], 21, [24], 31, [33], 34, [37], [49], 53, [57], 58, [61], 65, [69], 72, [77], 81, [85], [93], [95].