Titulinis lapas: autoriaus slapyvardis ir knygos pavadinimas, žanras, leidyklos pavadinimas. Antroje lapo pusėje nurodytas knygos dailininkas, leidykla, tiražas, spaustuvė, egzempliorių skaičius, kaina.
Knygos sandara: 7-22 I skyrius „Laimingi žmonės“; 25-36 II skyrius „Neramūs rudens paukščiai“; p. 39-57 III skyrius „Pavasario simfonija“; p. 61-77 IV skyrius „Rungtynės“; p. 81-106 V skyrius „Gaivališkos improvizacijos“; p. 109-123 VI skyrius „Paskutinės elegijos“; p. 125-127 turinys.
Turinio anotacija: „A. Nykos-Niliūno pirmas eilėraščių rinkinys <...> įvedė mus į tragišką ir nerealų autoriaus pasaulį, jokiame žemėlapy nesurandamą kraštą, kuriame viešpatauja amžinas nerimas, kur daužosi niekad nenurimstantis vėjas ir benamiai paukščiai blaškosi rudeniniame danguje virš niauriai ūžiančių girių. <...>
Nykos-Niliūno pirmame rinkiny randame daug žodžių, reiškiančių blaškymąsi, lėkimą, daug vienas paskui kitą skubančių palyginimų (keturi palyginimai aštuonių eilučių eilėrašty „Nature morte“, penki palyginimai penkiose eilutėse pagret – „Mergaitė, bėganti paskui drugelį“). Didžioji daiktavardžių dalis turi epitetus – jausminius ir nuotaikinius palydovus, nuspalvinančius eilėraščio piešinį. Iš Nykos-Niliūno mes pirmą kartą patyrėm, kiek daug skausmą ir liūdesį reiškiančių būdvardžių turi lietuvių kalba.
Nesimetriškos eilutės, dažnai ir strofos, netikslūs rimai, sąmoningas „klasiškosios harmonijos“ vengimas buvo autoriaus besiblaškančios minties, nuolatinių jausmo prasiveržimų išraiška.
Praradimo simfonijų vienoj tonacijoj išlaikytos giliai pesimistinės nuotaikos (jų esama net ten, kur mažiau atidus skaitytojas tarsis radęs „giedrą“ ar „šilimą“) daro įspūdį, kad didžioji knygos eilėraščių dalis surišta tarpusavy nematomais siūlais, kad jie parašyti viena pagrindine amžino prasmės ieškojimo, nuolatinio nerimo ir „benamiškumo“ tema.
<...> Praradimo simfonijose Nyka-Niliūnas gyveno savo „metafizine neviltim“ pažymėtame pasaulyje, į kurį jis teperkėlė bendriausius ir abstrakčiausius (bet jam visų svarbiausius) žmogaus egzistencijos bruožus. Jo pasaulyje ne tik daiktai yra skurdūs ir nelaimingi, jaučia ir kenčia kaip žmogus, bet net ir šviesa ir vienuma, pasirėmę alkūnėmis, skaito knygas. Nors kitur poetas, suliedamas žmogų ir daiktus dvasinėj sferoj, sudaro vientisą poetinį įspūdį, šiuo kartu tačiau, atvirkščio proceso dėka, abstrakčias sąvokas apdovanojus žmogaus kūno dalimis, nukenčia estetinis efektas. <...> Praradimo simfonijose dalinės paguodos Nykai-Niliūnui teikė nuolatinis grįžimas mintimi į vaikystę, į motiną (šis motyvas irgi primena Milašių), į mitinės laimės šalį, bet ir ši kelionė pažymėta gilia melancholija, nes neįmanoma visiškai grįžti į buvusį nerūpestingumą ir saugumą, o pagaliau ir ant vaikystės jau buvo kritę pirmieji skausmo šešėliai.“ (Radauskas, Henrikas. Apie kūrybą ir save / recenzijos ir straipsniai / Henrikas Radauskas atsiminimuose ir kritikoje. – Vilnius: Baltos lankos, 1994. Prieiga per internetą: http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/zeminink/radausk2.htm).
Iliustracijos: pirmajame viršelyje, p. [5], [23], [37], [58], [79, [107].
Poeto B. Brazdžionio įrašai: p. 12 pažymėtas tekstas, p. 13 pažymėtas tekstas, parašyti komentarai: „Šviesa / pribėga“, „o kur šviesa?“, „ne kažkam, o ankščiau / pasakyta: (neperskaitomas žodis) / nieko sau dvasingumas: / broliai negali pasakyti žodžio, / sesuo aiškiausiai verkia / motinai iš akių skaidrūs / šaltiniai liejasi“, „motinos / veidas“, „ p. 14 redaguotas tekstas, parašyta: „(neperskaitomas žodis) / vėjas“, „Vaiduoklis / iš karto / sutrūko“, „Vėjas šaukė: sugrįžk, / kraujas – namo, / kokia čia prasmė“; p. 16 pažymėtas tekas, parašyta: „ž 21 psl. / 76“; p. 21 pažymėtas tekstas, parašyta: „16 ž / 70“; p. 22 pažymėta tekstas; p. 25 pažymėtas tekstas, parašyta: „ima liūdėt?“; p. 30 parašyti komentarai: „(neperskaitomas žodis) / pilni / tušti“, „vėjas, lyg jūrininkas“; p. parašytas komentaras „vėjas, lyg šuo“; p. 34 pažymėtas tekstas parašyti komentarai: „nesąmonė“, „šalti lašai, šiltos iliuzijos“; p. 35 pažymėtas tekstas, parašyti komentarai: „1) Ateis lietus (lyg Hamleto juoda tunika) / 2) paims mane po tunika 9ką? ar lietus / ar Hamletas, kuris / tik palyginimas“; p. 36, komentarai ir pažymėtas tekstas: „2) (neperskaitomas žodis) 1) lašų melodijos, 2) lašų daina / galvą glostys“; p. 40 nespalvotu pieštuk pažymėtas eilėraščio pavadinimas, juodu rašalu ištaisyta korektūros klaida; p. 42 pažymėta dalis teksto; p. 70 pažymėta dalis teksto, parašyta: „ir vėl! / ž. 21, 16 / spindulių giesmės / seka autoriaus / praeitį / pakui jis / seka / iškentėtas saules“; p. 74 pažymėta dalis teksto; p. 92 parašytas komentaras: „miškais / rudens / diena“; p. 93 pažymėtas tekstas, parašyti komentarai: „mistiškos / akys“, „Bažnyčia / 1) klūpojo / 2)sukniubusi / 3) guli, parpuolus“, „mistiškos melodijos“.
