LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Knyga. Europos kultūros istorija, II t., autorius Levas Karsavinas, redaktorius Vincas Krėvė-Mickevičius, išleista 1933 m. Kaune, VDU humanitarinių mokslų fakulteto. Leidinys geltonais storesnio popieriaus viršeliais. Tituliniame puslapyje nurodyta knygos metrika.

Knyga priklausė poetei Salomėjai Nėriai. Ji 1924-1928 metais studijavo Kaune, Lietuvos universitete, Teologijos-Filosofijos fakultete. Vėliau, nuo 1930 metų universitetas pepakeitė pavadinimą į Vytauto Didžiojo.

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, VII t., išleista 1939 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, III t., išleista 1935 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Knyga. Lietuviškoji enciklopedija, VI t., išleista 1937 m, „Spaudos fondas“ leidyklos Kaune. Lietuvoje. Vyriausioji lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Prof. Vacl. Biržiška - vyriausiasis redaktorius; prof Pr. Dovydaitis - vice-redaktorius; redakcijos nariai: prof. Myk. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska, redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas. 

Lietuvių kalba pirmąją „Lietuviškąją enciklopediją“ 1931 metais pradėjo leisti „Spaudos fondo“ leidykla. 1933-1944 metais išėjo nepilni 10 t. (iki „j“ raidės). Daugiausiai dėmesio skiriama lituanistikai, lietuvių tautos istorijai, literatūrai, mokslui.

„Spaudos fondas“ - mokslo priemonių gaminimo, knygų leidimo ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921-940 m. 1940 metų antroje pusėje buvo nacionalizuotas.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Prieštituliniame lape parašytas knygos pavadinimas anglų k. „The temptation” [lietuvių k. Pagunda].

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, nurodytas vertėjas, įvado autorius, leidyklos pavadinimas, leidimo vieta. Antroje lapo pusėje nurodyti leidimo metai, vieta, leidyklos pavadinimas ir kiti leidybiniai duomenys.

Knygos sandara: p. 3-5 Introduction (Įvadas); p. 7-[14] I skyrius; p. 15-[24] II skyrius; p. 25-[36] III skyrius; p. 37- 39 IV skyrius; p. 41-59 V skyrius; p. 61-65 VI skyrius; p. 67-77 VII skyrius; p. 79-91 VIII skyrius; p. 93-96 IX skyrius; p. 97-99 The Author and his work (Autorius ir jo darbas); p. 101-102 Explanatory notes (Paaiškinimai).

Iliustruotas aplankas. Antrajame aplanko atvarte yra V. Krėves portreto faksimilė.

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Turinio anotacija: „Likimo žaismas“ – antroji lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės raštų serijos knyga. Joje spausdinami apsakymai, kuriose rašytojas raiškiomis spalvomis piešia Lietuvos valdininkų ir tarnautojų gyvenimą buržuazijos valdymo metais.

Iliustracijos: iliustruotas pirmasis viršelis.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, paantraštė, leidyklos emblema, leidimo vieta ir metai. Yra iliustracija. Vaizduojama – senas skerdžius.

Knygos sandara: p. 3-[31] seno skerdžiaus pasaka „Perkūnas, Vaiva ir straublys“.

Turinio anotacija: pasaka vaikams. Joje vaizduojamos Lietuviškos mitologinės asmenybės.

Iliustracijos: pirmajame viršelyje, tituliniame lape, p. [5], [8], [9], [13], 16, 17, [19], [22], [22], [27], [30], [31], [32]. Linoraižinių autorė A. Makūnaitė.

Knygos sandara: p. 7-[102] I dalis, joje yra du poskyriai: „Naktigonė“ ir „Nerimsta“; p. [105]-[218] II dalis, joje yra poskyris „Žaibuoja“; p. [221]-[338] III dalis, joje yra poskyris „Audra kilo“; p. [341]-[472] IV dalis; joje yra du poskyriai: „Ir perkūnas sugriaudė“, „Saulei tekant“; p. 473-[478] „Šarūno“ dramatizmo bruožai; knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: „Šarūnas“ – vienas iš įdomiausių klasikinių lietuvių literatūros veikalų, kurį Balys Sruoga pavadino „Homeriško pločio kūrybos lobynu“. <...> „Šarūnas“ pasirodė tokiu metu (1911), kai lietuvių literatūros romantinę kryptį stipriai tebeveikė XIX a. pab. nacionalinio išsivadavimo idėjos <...> Bet ne vien romantizmo dirvoje išaugo „Šarūnas“. Čia jaučiamas ir šekspyriškojo realizmo dvelksmas, kuris ryškus ne tik Šarūno susitikime, bet ir hamletiškai sužeistoje Šarūno sieloje, jo vidinėj būsenoj, tragiškame įniršyje, psichologiniuose prieštaravimuose. <...> „Šarūne“ vaizduojamas nors lokališkai ir ribotis, bet esminis senovės lietuvių gyvenimo posūkis ir lūžis. Tai momentas, kai Dainavos kraštui iškyla istorinė būtinybė vienytis kovai prieš kryžiuočių antplūdį iš vakarų, kai ryšium su tuo reikia keisti senąją krašto valdymo struktūrą – geruoju ar prievarta sujungti Nemuno pakrante išsibarsčiusias smulkių valdovų pilaites, kartu keičiant žmonių pažiūras, psichologiją įpročius. <...> Veikale matome, kaip skausmingai laužomi nustovėję balėniečių, liškiaviečių ir kitų gyvenimo pagrindai, kaip šios socialinės audros verpete susikerta žmonių interesai ir suliepsnoja aistrų kova. Centrinis veikalo herojus tame sūkuryje iškylai kaip tragiška figūra, kuriai didelių kančių kaina tenka būti epochos dėsningumų vykdytoju.“ (V. Krėvė. Šarūnas. 1967 m., „Vaga“ P. 471-[478]).

Iliustracija yra aplanke.

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 7-[146] keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo „Skirgaila“, joje yra keturios dalys: „Tarp dviejų pasaulių“, „Aistrų sūkury“, „Palūžusios sielos“, „Bedugnė“; p. 148-[213] drama „Mindaugo mirtis“, joje yra keturios dalys; p. [214] Redakcijos pastabos; knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: istorinė drama „Skirgaila“ yra vienas iš žymiausių ne tik V. Krėvės, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų. Reikšmingu idėjiniu turiniu, stiprių charakterių ir žmogiškų aistrų atskleidimu, tobula dramine kompozicija šis veikalas gali būti statomas greta geriausių pasaulinės dramaturgijos pavyzdžių. „Skirgailoje“ vaizduojama valdovo-žmogaus, atsidūrusio prieštaringų istorijos kelių kryžkelėje, drama, sprendžiama pagonybės ir pagonybės susidūrimo problema. Veikalo siužeto pagrindu paimti XIV a. pab. ir XV a. pr. istoriniai įvykiai Lietuvoje. „Istorinė drama „Skirgaila“ išsiskiria iš kitų V. Krėvės dramine forma parašytų veikalų keliamų problemų gilumu, psichologiniu charakterių pagrindimu, veiksmo įtampa, tobula dramine kompozicija. Pirmas „Skirgailos“ variantas buvo parašytas rusų kalba pirmojo pasaulinio karo išvakarės, kada V. Krėvė gyveno Baku ir varė ten platų literatūrinio ir mokslinio darbo barą, buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Šį draminį veiklą  V. Krėvė skyrė M. Gorkio organizuotam „Lietuvių almanachui“. Išspausdintas jis buvo Vilniuje 1922 m. („Skirgailo. Drama iz žizni Litvy XIV veka“). Vėliau V. Krėvė „Skirgailą“ perkūrė lietuviškai, daug ką pakeisdamas ir papildydamas <...> Pirmas lietuviškas „Skirgailos“ leidimas išėjo 1925 m., o antras – 1938 m. <...> Pastaruoju leidimu ir remtasi, ruošiant šį leidinį. / Drama „Mindaugo mirtis“, vaizduojanti Mindaugo kovą už Lietuvos žemių suvienijimą, perspausdinama iš 1935 m. leidimo. Kaip ir „Skirgailoje“, taip ir šioje dramoje, tesuvienodinti skyrybos ir rašybos dalykai, ištaisytos aiškios korektūros klaidos. Asmenvardžiai ir vietovardžiai taisyti pagal dabar nusistovėjusias formas (Kernavos pilis – Kernavės pilis, Durbių ežeras – Durbės ežeras, Robertas von Dressling – Robertas fon Dreslingas ir kt.). Į veikėjų sąrašą įtrauktas vyskupas Kristijonas, kuris 1935 m. leidime praleistas.“ (V. Krėvė. Skirgaila. Mindaugo mirtis. 1967 m., „Vaga“ P. [214]).

Iliustruotas aplankas. Pirmojo viršelio vidinėje dalyje yra priklijuotas B. Brazdžionio aplankas.

Įrašų nėra. Pirmajame aplanko atvarte nespalvotu pieštuku pabrauktas/pažymėtas sakinys. 

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 7-14 I padavimas „Vakarinė giesmė“; 15-[38] II padavimas „Milžinkapis“; p. 39-[49] III padavimas „Užkeikta merga“; p. 50- IV padavimas „Glišė“; p. 70-[86] V padavimas „Sūrūs vandenys“; p. 87-[119] VI padavimas „Neramūs kalnai“; p. 120-[152] VII padavimas „Kunigaikštis Kunotas“; p. 153-[210] VIII padavimas „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“; p. 211-[216] IX padavimas „Daina apie Arą“; knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: padavimuose vaizduojami senosios Lietuvos laikai. Kūriniai sudaro įtaigų romantinį senosios Lietuvos modelį. juose įkūnijama idealizuota tautos vizija, apeliuojama į buvusios pagoniškos tautos didybę. Kūriniuose atsispindi personažų vidiniai prieštaravimai, idealizmas, individualių išgyvenimų dramatizmas.

Iliustracijos: aplanke. Pirmojo viršelio vidinėje dalyje yra priklijuotas B. Brazdžionio ekslibris.

Prieštituliniame lape yra autoriaus vardas, pavardė ir knygos pavadinimas.

Titulinis lapas: spalvotuose rėmeliuose yra parašyta autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, iliustracijų autorės vardas ir pavardė, leidyklos emblema, leidimo vieta ir metai.

Knygos sandara: p. [5]-40 I skyrius „Lakštingala“ yra 3 padavimai; p. [41]-[48] II skyrius „Gegutė“ jame yra 2 padavimai; p. [49]-[53] III skyrius „Karvelis“; p. [54]-[67] IV skyrius „Aitvaras“; knygos gale yra turinys.

Iliustracijos: viršeliuose, p. [5], [6], 9, [11], 13,  [15], [18], 21, [23], 27, [29], [32], [35], [37], 39, [41], [42], [46], [49], [52], [53], [49], [50], [53], [54], [56], [59], 61, [63], 65.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, laida, leidyklos emblema, leidimo vieta ir metai. Antroje lapo pusėje yra viršelio dailininko pavardė, leidyklos, spaustuvės pavadinimai, tiražas. Ir kiti leidybiniai duomenys.

Knygos sandara: p. 7-15 I padavimas „Vakarinė giesmė“; p. 19-38 II padavimas „Milžinkapis“; p. 41-49 III padavimas „Užkeikta merga“; p. 53-68 IV padavimas „Gilšė“; p. 71-111 V padavimas „Užburtas ratas“; p. 115-141 VI padavimas „Kunigaikštis Kunotas“; p. 145-192 VII padavimas „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“; p. 195-199 VIII padavimas „Daina apie Arą“; p. 201-211 IX padavimas „Krėvės padavimai“; p. 213-217 Žodynėlis; p. 219 Leidėjų žodis; p. 221 turinys.

Turinio anotacija: padavimuose vaizduojami senosios Lietuvos laikai. Kūriniai sudaro įtaigų romantinį senosios Lietuvos modelį. Jame įkūnijama idealizuota tautos vizija, apeliuojama į buvusios pagoniškos tautos didybę. Kūriniuose atsispindi personažų vidiniai prieštaravimai, idealizmas, individualių išgyvenimų dramatizmas.

Iliustruotas pirmasis viršelis. Dailininkas V. K. Jonynas.