LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas juodu rašalu dviejuose pilko liniuoto popieriaus lapuose, abiejose jų pusėse. Rašo apie savo kūrybinį darbą, apie tai, jog padėjęs darbininkams remontuoti butą, parūpinęs naujus baldus, apie brolį Viktorą, apie siūlomą (P. Vaičiūnui) prokuroro vietą. Į adresatę kreipiasi: „Mano mylimoji“, paskutinio puslapio apačioje pasirašo: „Tavo Petras“. Pirmo puslapio viršuje užrašyta data ir miestas. 

Laiškas publikuotas P. Vaičiūno eilėraščių, dramų, publicistikos, laiškų rinktinėje „Laisvės keliais“, Vilnius: Vaga, 1991, p. 457–458.

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas juodu rašalu dviejuose pilko popieriaus lapuose, abiejose jų pusėse. Rašo apie savo didžiulę meilę, išaukština savo mylimą moterį – Tėfą. Į adresatę kreipiasi: „Tėfute – mano mylima žmonele“, pasirašo: „Bučiuoju. Petras V.“. Apačioje užrašyta data ir miestas. 

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas juodu rašalu liniuoto popieriaus lapo abiejose pusėse. Rašo, jog perskaitęs H. Ibseno „Perą Giuntą“, jog labai laukia jos laiško iš Aukštakalnio, be galo jos pasiilgęs. Į adresatę kreipiasi: „Mano brangute!“, pasirašo: „Bučiuoju Tavo rankutę ir lūpas – Tavo Petras“. Pirmo puslapio viršuje užrašyta data ir miestas. 

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas violetiniu rašalu languoto popieriaus lapo abiejose pusėse. Džiaugiasi gavęs jos laišką, skundžiasi, kad Romoje labai šalta. Rašo, jog po mėnesio iš Paryžiaus grįšiąs į Lietuvą, Kūčias valgysiąs pas p. p. Čarneckius. Į adresatę kreipiasi: „Mano gyvenimo sapne!“, pasirašo: „Bučiuoju Tave – Tavo Petras“. Pirmo puslapio viršuje užrašyta miestas ir data. Yra vokas su antspaudais ir adresais.

1926 m. P. Vaičiūnas su pedagogu, chorvedžiu, dainininku Juozu Bieliūnu, gavę Švietimo ministerijos stipendiją, buvo išvykę į kelionę po Vakarų Europos šalis: Vokietiją, Šveicariją, Italiją, Prancūziją.

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas grafitiniu pieštuku liniuoto popieriaus lapo abiejose pusėse. Rašo apie sūnaus Arno sveikatą, namų reikalus, dailininko J. Vienožinskio apsilankymą, apie Stasio Pilkos laišką. Į adresatę kreipiasi: „Brangute!“, pasirašo: „Petras“. Antro puslapio apačioje užrašyta data ir miestas.

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas grafitiniu pieštuku liniuoto popieriaus lapo abiejose pusėse. Rašo apie savo ir sūnaus Arno sveikatą, namų reikalus, apie Algio Milevičiaus ir Bičiūnienės apsilankymą. Į adresatę kreipiasi: „Brangioji!“, pasirašo: „Bučiuoju – Petras“. Antro puslapio apačioje užrašyta data ir miestas.

Yra vokas su pašto ženklu, antspaudu ir adresais. Laiškas adresuotas į sanatoriją „Žydrasis krantas“, esančią Sočio kurorte (mieste Rusijoje, Krasnodaro krašto pietuose, prie Juodosios jūros).

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas grafitiniu pieštuku perlenkto balto popieriaus lapo trijuose puslapiuose. Rašo, jos iš jos gavo tik vieną laišką. Pas juos nesą nieko naujo, oras neblogas. Pasakoja apie aktorės Nelės  Vosyliūtės apsilankymą. Laimutė (Vaičiūnų augintinė, tremtyje žuvusio T. Vaičiūnienės brolio Aleksandro dukra) gavusi motinos laišką iš Sibiro, kuri rašo, kad visi greitai grįš į Lietuvą. Savijauta nekokia. Prašo pasidaryti savo nuotraukų Kaukazo gamtoje. Į adresatę kreipiasi: „Meiute“, pasirašo: „Bučiuoju. Petras“. Laiško apačioje užrašyta data ir miestas.

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas violetiniu rašalu gelsvo popieriaus lapo abiejose pusėse. Dėkoja už laiškutį, džiaugiasi, kad žmonai gera Palangoje. Sūnus Arnas sveikas. Pataria neskubėti grįžti į namus, bučiuoja ją kaip tas Kastytis Jūratę. Į adresatę kreipiasi: „Brangioji!“, pasirašo: „Petras“. Antro puslapio apačioje užrašyta data ir miestas.

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas grafitiniu pieštuku balto liniuoto popieriaus lapo abiejose pusėse.  Praneša, kad nebeskauda gerklės. Susirūpinęs dėl žmonos širdies. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktorius Feliksas Vaitiekūnas, redagavęs pirmąjį pokarinį rašytojo dramų rinkinį (1956), praneša, kad leidykla ruošiasi išleisti kai ką iš P. Vaičiūno veikalų. Į adresatę kreipiasi: „Mieloji“, pasirašo: „Bučiuoju. Petras“. Lapo apačioje užrašyta data ir miestas.

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas violetiniu rašalu gelsvo liniuoto popieriaus lapo abiejose pusėse. Dėkoja už telegramą ir laišką. Labai blogai jautęsis po žmonos išvažiavimo. Rašo, jog sutvarkė krosnį, pasakoja apie giminaites.  Į adresatę kreipiasi: „Mano mieloji Tefute!“, pasirašo: „Bučiuoju Petras“. Antro puslapio apačioje užrašyta data ir miestas.

Yra vokas su antspaudais ir adresais. Laiškas adresuotas į sanatoriją „Marmuro rūmai“, esančią Moršino kurorte, Karpatų kalnų papėdėje (Ukraina).

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas mėlynu rašalu dviejuose pilko popieriaus lapeliuose, abiejose jų pusėse. Rašo apie savo jausmą Tėfai, apie to jausmo gilumą ir tyrumą. Į adresatę kreipiasi: „Tėfa“, pasirašo: „P.“ 

Laiškas publikuotas P. Vaičiūno eilėraščių, dramų, publicistikos, laiškų rinktinėje „Laisvės keliais“, Vilnius: Vaga, 1991, p. 443–444.

Poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) laiškas žmonai, dramos teatro aktorei, vienai profesionaliojo lietuvių teatro kūrėjų Teofilijai Dragūnaitei-Vaičiūnienei (1899–1995) rašytas grafitiniu pieštuku perlenkto balto popieriaus lapo viename puslapyje. Rašo apie LTSR kultūros darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto prezidiumo nutarimą padidinti T. Vaičiūnienei pensiją. Pataria nesustoti Maskvoje pensijos reikalu. Į adresatę kreipiasi: „Brangute“, pasirašo: „Petras“. Laiško apačioje užrašyta data ir miestas.