LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Raižinyje vaizduojamas Stanislovas Augustas Poniatovskis (lenk. Stanisław August Poniatowski, 1732–1798) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.). Lakšte – vidutinio amžiaus vyras su šviesiais, sugarbanotais plaukais, dėvintis laisvą apdarą kailiniu krašteliu, po kuriuo – smulkiai klostuotos marškinių rankovės ir apykaklė. Jis sėdi prie staliuko, plaštaka padėta ant staliuko, kitos rankos alkūnė paremta į staliuką. Dešinė ranka padėta ant smėlio laikrodžio. Vyras žvelgia kairėn, aukštyn. Fone – kambario interjero fragmentas.

Užrašas apatinėje dalyje: „STANISLAS AUGUSTE PONIATOWSKI. / (ROI DE POLOGNE) / Gravé par Rajon d' arprés un portrait original / appartenant à M^r le Prince Stanislas Poniatowski. / E. Plon et cie Editeurs“.

Nesignuotas.

Jonas Kazimieras (1609–1672), Lenkijos karaliaus Zigmanto III ir Konstancijos Habsburgaitės, Austrijos arkikunigaikštytės, sūnus, nuo 1648 kardinolas bei Lenkijos karalius, sosto atsisakęs 1668.

Steponas Batoras (1533–1586) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Transilvanijos vaivados Stepono ir Kotrynos Telegdi sūnus. Garsus karvedys, sumanus diplomatas, Transilvanijos kunigaikštis. Po Žygimanto Augusto mirties vedė jo seserį Oną Jogailaitę (1576) ir netrukus buvo karūnuotas karaliumi (1577). Tapdamas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu specialiu raštu pripažino Lenkiją ir Lietuvą kaip savarankiškų lygiateisių valstybių federaciją, pažadėjo išplėsti LDK teritoriją, atsisakyti valstybės naudai Žygimanto Augusto ir Bonos Sforcos turėtų privačių valdų. Siekdamas tvirtos monarcho valdžios, rėmėsi Katalikų bažnyčia ir bajorų lyderiais. Įsteigė aukščiausias bajorų apeliacines teismo instancijas – vyriausiuosius tribunolus, sustiprino Lietuvos ir Lenkijos kariuomenę, laimėjo Livonijos karą. Suteikė privilegiją pertvarkyti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją (universitetą), patvirtino dotacijų aktus. Batoro valdymo metais buvo parengtas III Lietuvos Statutas (1588).

Subtilia raižysena, plonyčiu štrichu, modeliuojančiu apimtis, sukurtas idealizuotas romantinis jaunos merginos portretas. Tai Emilija Pliaterytė (1806–1831), grafaitė, 1831 metų sukilimo dalyvė, kilusi iš Livonijos didikų giminės. Vilniaus mergaičių pensiono auklėtinė, domėjosi matematika, tautosaka ir ypač kariniais dalykais. Pasižymėjo griežtu nusistatymu rusų valdymo atžvilgiu. Prasidėjus 1831 metų sukilimui, su pusbroliu Cezariu Pliateriu Dusetose sutelkė raitų šaulių būrį ir jam vadovavo. Kovėsi ties Šeduva, Maišiagala, pasižymėjo mūšyje ties Šiaulėnais. Prisijungė prie Lietuvoje veikusių lenkų kariuomenės dalinių, vadovaujamų generolo Dezidero Chlopovskio, dalyvavo ginant Kauną. Kuopos garbės vadė, kapitonė. Sukilėliams traukiantis į Prūsiją, įsisirgusi mirė. Palaidota Kapčiamiestyje. Jos ryžtas, patriotizmas ir narsa įamžinti daugelio poetų eilėse.

Aprašė Regina Urbonienė

Išraiškingo, meistriško piešinio litografijoje, sukurtoje pagal Marčelą Bačiarelį (Bacciarelli, 1731–1818), vaizduojamas Steponas Batoras (1533–1586) – Transilvanijos vaivados Stepono Batoro ir Kotrynos Telegdi sūnus. Garsus karvedys, sumanus diplomatas, LDK valstybingumo stiprintojas. Vedęs karaliaus Žygimanto Augusto seserį Oną, 1576 m. Vilniaus katedroje buvo karūnuotas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, prieš tai specialiu raštu pripažinęs Lenkiją ir Lietuvą kaip savarankiškų bei lygiateisių valstybių federaciją. Be to, pažadėjo išplėsti LDK teritoriją, atsisakyti valstybės naudai Žygimanto Augusto ir jo motinos karalienės Bonos turėtų privačių valdų. Lenkijos karaliumi tapo 1577 m. Siekdamas būti tvirtu monarchu, rėmėsi Katalikų bažnyčia ir bajorų lyderiais. Jo valdymo metais Lietuvos ir Lenkijos valstybės vidaus gyvenimui buvo itin reikšmingi du nuveikti darbai – Vyriausiojo tribunolo (bajorų aukščiausiojo apeliacinio teismo) Lenkijoje (1578) ir Lietuvoje (1581) įsteigimas bei III Lietuvos Statuto parengimas. Lietuvos atmintyje Steponas Batoras išlieka pirmiausia kaip Vilniaus universiteto steigėjas, suteikęs privilegiją pertvarkyti Vilniaus jėzuitų kolegiją į Academia et Universitas Vilnensis. Mirė Gardine, 1588 m. perlaidotas Krokuvoje, Vavelyje.

Aprašė Regina Urbonienė

Paveiksle pavaizduotas religinis motyvas – Apreiškimas. Kairėje pusėje visu ūgiu moters figūra (Mergelė Marija), ji žvelgia į kairę pusę žemyn; plaukai rudos spalvos; vilki rusvą suknelę, perjuostą auksine juosta; žalios spalvos skraistė, kuri dengia jos kairį petį ir ranką, toliau tęsiasi apsivyniojusi apatinėje kūno dalyje aplink kojas. Kairėje paveikslo pusėje visu ūgiu pavaizduota arkangelo Gabrieliaus figūra. Angelas pasisukęs profiliu, klūpi prie Švč. Mergelės Marijos; su ilga rusva klostuota tunika. Dešinę ranką tiesia į viršų, o kairėje rankoje laiko lelijos šakelę. Virš figūrų geltonoje šviesoje skrieja baltas balandis.

Reprezentaciniame portrete Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras vaizduojamas trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę pusę, žvelgiantis į žiūrovą. Kunigaikštis vilki jo statusą pabrėžiančią aprangą, dėvi puošnią kepuraitę.

Ovale kuriamas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro portretinis atvaizdas žemiau pečių. Jis trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę pusę. Žvilgsnis nukreiptas į žiūrovą. Ant galvos puošni kepurė. Vilki prašmatniais drabužiais, papuoštais kailine apykakle. Apatinėje ovalo dalyje komponuojamas jungtinis Lietuvos ir Lenkijos herbas.

 

Litografija kurta 1858 m. Varšuvoje išleistam leidiniui „Galeria królów polskich istniejąca za czasów Stanisława Augusta w zamku Warszawskim...“