LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Knygoje „Vilniaus srities vietovardžiai“ pateikiama dauguma okupuotos Pietryčių Lietuvos vietovardžių. 1940–1945 m. juos rinko ir tvarkė (atlietuvino) pirmasis mokslinis lituanistikos tyrimų centras – Lituanistikos institutas.

Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus darbuotojai važinėjo po Vilniaus kraštą, iš vietinių žmonių surinko daug duomenų, vėliau juos patikrino ir nustatė lietuviškas vietovardžių formas. Šiam darbui vadovavo Antanas Salys, medžiagą kaupė Kazimieras Alminas, Andrius Ašmantas, Juozas Balčikonis, Petras Jonikas, Jonas Mikeliūnas ir kt. Surinktų duomenų pagrindu parengtas žodynas „Vilniaus srities vietovardžiai“, kurį redagavo Lietuvių kalbos skyrius. Jis baigtas rengti 1940 m. birželio mėn., tačiau taip ir liko neišspausdintas. Ši knyga yra žodyno mašinraštis.
Knygos pradžioje pateikta Lituanistikos instituto Žemės vardyno informacija apie šios knygos rengimą, medžiagos rinkimo eigą, vietovardžių pateikimo tvarką ir kt.
Knygoje sulenkinti vietovardžiai atlietuvinti arba naujai pavadinti, o šalia pateikti variantai lenkų kalba. Vietovardžiai nurodyti pagal Alytaus, Švenčionėlių, Trakų, Vilniaus, Zarasų apskritis ir joms priklausančius valsčius. Taip pat tvarkyti ir Vilniaus miesto dalių, aikščių, gatvių, sodų bei turgaviečių pavadinimai. Knygoje gausu ranka rašytų pastabų.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pavardžių ir vietovardžių komisija 1934 m. sausio 28 d. vykusiame posėdyje nutarė surašyti visos Lietuvos gyvenamųjų vietų vardus ir nustatyti bendrinės kalbos vartosenai tinkamas autentiškas jų formas. Darbas vyko nuo 1935 m. iki 1938 m. Tuo metu iš gyvosios kalbos užrašyti gyvenamųjų vietų, t. y. miestų, miestelių, bažnytkaimių, kaimų, viensėdžių, dvarų, palivarkų ir kt., vardai. Surinktos medžiagos pagrindu buvo rengiamos  vietovardžių knygos pagal apskritis ir valsčius.

Šioje knygoje surašyti Vilkaviškio, Vilkmergės (dab. Ukmergės) ir Zarasų apskričių gyvenamųjų vietų vardai, nustatytos vietovardžių autentiškos lytys, kirčio vieta, priegaidė ir kirčiuotė. Knygos pradžioje pieštuku užrašyta 1944 m. balandžio 22 d. data, galimai nurodanti, kada atliktos paskutinės korektūros.

1940–1945 m. Pietryčių Lietuvos vietovardžius rinko ir tvarkė (atlietuvino) Lituanistikos institutas. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius subūrė lituanistus, kurie Švietimo ministerijos pavedimu važinėjo po Vilniaus kraštą ir iš žmonių surinko, patikrino bei nustatė lietuviškas vietovardžių formas. Sukaupti duomenys surašyti vietovardžių bylose.

Švenčionių valsčiaus vietovardžių byloje susegti ranka rašyti bei rašomąja mašinėle spausdinti lapai. Vietovardžiai pateikti dviem formomis – sulenkinti ir atitikmenys lietuvių kalba.

Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programą 1950 m. parengė Juozas Balčikonis, Borisas Larinas ir Juozas Senkus. Antrasis leidimas pasirodė 1956 m. Programa buvo praktiškai patikrinta Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pirmosios ekspedicijos į Prienų rajoną metu. Ją sudaro 370 leksikos, sintaksės, fonetikos ir morfologijos klausimų.