LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Tai impresionizmo bruožų turintis panoraminis gamtos peizažas, sukurtas ant drobės aliejumi kurortiniame Kauno rajono miestelyje Kulautuvoje. Paveikslo autorius - tapytojas Jonas Buračas (1898-1977) priskiriamas lietuvių dailininkams klasikams ir yra laikomas vienu žymiausių Lietuvos peizažistų. Sekdamas jį įkvėpusiais impresionistais moderniosios lietuvių akvarelės pradininko Kajetono Sklėriaus (1876-1932) mokinys, lietuvių kraštotyrininko, pedagogo bei fotografo Balio Buračo (1897-1972) brolis fotografiniu tikslumu pavaizduodavo menkiausius kraštovaizdžio ir apšvietimo niuansus, kasdien tuo pačiu metu ateidamas į pasirinktą vietą ir, priešingai nei dauguma dailininkų, preciziškai iki galo išbaigdamas savo paveikslus ne studijoje, o gamtoje. 

Tai impresionizmo bruožų turintis panoraminis peizažas, sukurtas ant drobės aliejumi. Paveikslo autorius - tapytojas Jonas Buračas (1898-1977) priskiriamas lietuvių dailininkams klasikams ir yra laikomas vienu žymiausių Lietuvos peizažistų. Sekdamas jį įkvėpusiais impresionistais, moderniosios lietuvių akvarelės pradininko Kajetono Sklėriaus (1876-1932) mokinys, lietuvių kraštotyrininko, pedagogo bei fotografo Balio Buračo (1897-1972) brolis fotografiniu tikslumu pavaizduodavo menkiausius kraštovaizdžio ir apšvietimo niuansus, kasdien tuo pačiu metu ateidamas į pasirinktą vietą ir, priešingai nei dauguma dailininkų, preciziškai iki galo išbaigdamas savo paveikslus ne studijoje, o gamtoje.

Pelenių kaimas yra Kauno rajono savivaldybėje, 2 km nuo Karmėlavos, kairiajame Neries krante (17 km nuo žiočių), prie Pilėnų miško ir Karmėlavos kapinių. Kaimo senasis pavadinimas, greičiausiai, buvo Pilėnai arba Pilionys (šaltiniuose minimas kaip Pielance, Pilancy) ir kilęs nuo šalimais buvusios Karmėlavos pilies. 

Tai impresionizmo bruožų turintis panoraminis gamtos peizažas su vandens telkiniu ir laiveliu, tapytas 1962 metais buvusio Vieškūnų kaimo vietoje. 1960 metais atidarius Kauno hidroelektrinę, dešiniajame Nemuno krante, į rytus nuo Amalių ir į šiaurės rytus nuo Pažaislio, Kauno rajone esantis kaimas atsidūrė po vandeniu, Kauno marių dugne - neužlietas liko tik Vieškūnų piliakalnis, aptiktas 1992 metais. Gyventojai buvo iškeldinti gerokai anksčiau - apie 1955 - uosius metus. Kaimo pavadinimas kildinamas nuo išnykusios pavardės Vieškūnas, tačiau taip pat laikomasi versijos, jog kilęs nuo žodžio alkūnė, nes kaip tik ties šia vieta Nemunas darė vingį. Paveikslo autorius - tapytojas Jonas Buračas (1898-1977) priskiriamas lietuvių dailininkams klasikams ir yra laikomas vienu žymiausių Lietuvos peizažistų. Sekdamas jį įkvėpusiais impresionistais moderniosios lietuvių akvarelės pradininko Kajetono Sklėriaus (1876-1932) mokinys, lietuvių kraštotyrininko, pedagogo bei fotografo Balio Buračo (1897-1972) brolis fotografiniu tikslumu pavaizduodavo menkiausius kraštovaizdžio ir apšvietimo niuansus, kasdien tuo pačiu metu ateidamas į pasirinktą vietą ir, priešingai nei dauguma dailininkų, preciziškai iki galo išbaigdamas savo paveikslus ne studijoje, o gamtoje.

Paveikslas. Drobė, aliejus. Kompozitoriaus Miko Petrausko portretas. Dailininkas Jonas Buračas. 1937 m.

J. Buračas (1898-1977) - lietuvių dailininkas, peizažistas, portretistas. Mokėsi Kauno meno mokykloje, Paryžiuje. Tobulinosi Berlyne. Parodose dalyvavo nuo 1936 m.

Juo buvo apdovanotas Jonas Pyragius. Apdovanojimas atimtas 1934 m.,1938 m. grąžintas (ordinas pakaitinis, todėl be numerio). Ženklas dviejų aukštų. 1-asis – kryžius su praplatintais galais, orientuotas įžambiai, padengtas juodais dažais. Ant jo uždėtas kitas panašus kryžius, tik mažesnis, su išpjovomis kampuose, baltai emaliuotas ir su trimis spinduliais kiekviename gale. Tarp juodojo kryžiaus galų, žemesniame horizonte, eina po tris paauksuotus platėjančius spindulius, kurie užbaigiami stilizuota lelija. Jie sujungti šiek tiek lenkta juostele. 2-asis – rombas ( apie 0.1 cm storio), padengtas skaidriu raudonu emaliu, pro kurį matyti iš centro einantys smulkūs spinduliai. Rombo viduryje – balto metalo spalvos Gedimino stulpai, o pakraščiais eina 0.1 cm pločio paauksuotas apvadėlis su užraitymais ties kraštinių viduriu. Rombas pritvirtintas ženklo viduryje aklinai. Ženklas ažūrinis, tarp platėjančių spindulių. Reversas lygus, paauksintas. Viduryje yra iškilokas rombas su iškiliu 0.05 cm pločio apvadėliu; čia dviem eilutėm užrašyta „ 1918 / II.16“. Ordinas kabinamas ant šilkinio geltono su keturiais vyšniniai rudais dryžiais, kaspino su rozete centre. Prisegimas – dviguba keturių lankstų adatėlė iš balto metalo, perkišta per kaspinėlį viršuje, iš vidinės pusės

Averse – fotovaizdas į dab. Katedrą nuo senųjų miesto kapinių, Žukauskų šeimos mauzoliejaus link Kapų g., į vakarų pusę. Šį šeimos paminklą-mauzoliejų su baltomis kolonomis 1931 m. pastatė saldainių fabriko Aušra" savininkas Kazys Žukauskas savo tėvams Feliksui (jo mamai Elžbietai Žukauskienei) ir Antaninai Žukauskams, seseriai Valerijai Žukauskaitei-Motuzienei. 
Reversas tipinis: dešinėje – plotas gavėjo adresui, kairėje plotas laiškui, atviruko pavadinimas, viduryje leidėjo duomenys.

Averse –  fotovaizdas į dab. Katedrą nuo senųjų miesto kapinių, Žukauskų šeimos mauzoliejaus link Kapų g., į vakarų pusę. Šį šeimos paminklą-mauzoliejų su baltomis kolonomis 1931 m. pastatė saldainių fabriko Aušra" savininkas Kazys Žukauskas savo tėvams Feliksui (jo mamai Elžbietai Žukauskienei) ir Antaninai Žukauskams, seseriai Valerijai Žukauskaitei-Motuzienei. 
Reversas tipinis: dešinėje – plotas gavėjo adresui, kairėje – plotas laiškui, atviruko pavadinimas, viduryje leidėjo duomenys.

Lietuvos oro pašto ženklas. Nominalas – 20 centų.           

Averse pavaizduoti du pašto balandžiai su laiškais snapuose.      

Geltonos spalvos.  

Lietuvos pašto oro pašto ženklas iš naujosios valiutos oro pašto laidos. Nominalas – 40 centų.           

Averse pavaizduotas lėktuvas, abipus jo – du pašto balandžiai su laiškais snapuose.      

Žalios spalvos.  

Lietuvos pašto oro pašto ženklas iš naujosios valiutos oro pašto laidos. Nominalas – 60 centų.           

Averse pavaizduotas lėktuvas, abipus jo – du pašto balandžiai su laiškais snapuose.      

Rožinės spalvos.  

Lietuvos pašto oro pašto ženklas iš naujosios valiutos oro pašto laidos. Nominalas – 1 litas.            

Averse pavaizduotas lėktuvas, sparnai.      

Rudos spalvos.  

Lietuvos pašto ženklas. Nominalas – 25 centai.  

Pašto ženklas iš labdarai skirtos laidos, su užrašu: „Karo našlaičiams“. Perspausdintas lietuviškam kryžiui skirtos laidos ženklas.  

Averse pavaizduotas kryžius, trimituojantis angelas, sodybos. 

Mėlynos spalvos.