LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Graviūra „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esančią freską. Šį nedidelio formato raižinį ypač smulkia detalia raižysena pliene meistriškai išraižė Antonis Oleščinskis, siekdamas įamžinti garsųjį kūrinį, kurį 1692 nutapė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Ikonografinė freskos programa remiasi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymu. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ pavaizduota stebuklingai prisikėlusi mergaitė ir jos tėvai, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

Aprašė Regina Urbonienė

Raižinys sukurtas pagal Varšuvoje Vilanovo rūmuose kabėjusį olandų kilmės tapytojo Piterio van Blumeno tapytą paveikslą. Smulkaus, detalaus piešinio daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojamas tikras istorinis įvykis – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio pasiuntinio pas popiežių Inocentą XI – Mykolo Radvilos iškilmingas įvažiavimas į Romą (1680). Mykolas Kazimieras Radvila (1625–1680) – kunigaikštis, įžvalgus politikas, karvedys, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio anūkas. Po karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio mirties kėlė savo kandidatūrą į sostą, bet vėliau parėmė Joną Sobieskį, kurio seserį Kotryną buvo vedęs. Jo paskirtas įgaliotu apsiuntiniu Romoje išbuvo pusę metų.

Aprašė Regina Urbonienė

Raižinys sukurtas pagal Varšuvoje Vilanovo rūmuose kabėjusį olandų kilmės tapytojo Piterio van Blumeno tapytą paveikslą. Smulkaus, detalaus piešinio daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojamas tikras istorinis įvykis – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio pasiuntinio pas popiežių Inocentą XI – Mykolo Radvilos iškilmingas įvažiavimas į Romą (1680). Mykolas Kazimieras Radvila (1625–1680) – kunigaikštis, įžvalgus politikas, karvedys, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio anūkas. Po karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio mirties kėlė savo kandidatūrą į sostą, bet vėliau parėmė Joną Sobieskį, kurio seserį Kotryną buvo vedęs. Jo paskirtas įgaliotu pasiuntiniu Romoje išbuvo pusę metų.

Aprašė Regina Urbonienė

Pirmame plane centre – augmenijos apgaubta kalvelė. Jos aikštėje stovi trys kariškiai. Toliau matyti medžių ir namų apsupta Kauno katedra. Dešinėje – upė, tiltas ir plaukiojantys buriniai laiveliai. Kompoziciją gaubia stilizuotos augmenijos keturkampis rėmelis. 

Raižinyje, sukurtame pagal Pranciškaus Smuglevičiaus nutapytą Vilniaus katedroje buvusį paveikslą, vaizduojama Čekijos globėjo šv. Jono Nepomuko (~1340–1393) ginčo su karaliumi Vaclovu IV scena. Už tai, kad karaliaus ginče su arkivyskupu gynė arkivyskupo jurisdikciją, Jonas buvo suimtas, kankinamas, o 1393 m. nustumtas nuo Karolio tilto Prahoje į Vltavos upę. Ilgainiui Jonas Nepomukas imtas laikyti tiltų globėju ir saugotoju nuo potvynių, neteisingai kaltinamų žmonių užtarėju. Kompozicijoje dailininkas vaizduoja angelus, laikančius nimbą ir kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę – šv. Jono Nepomuko atributus. Šv. Jonas Nepomukas populiarus ne tik Čekijoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje,  Austrijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje.

Iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“ (1846–1856). Serija IV, 2 sąs., Nr. 16. Graveris Antonis Oleščinskis (1794–1879). P. Galaunės įsigytas Vilniuje apie 1942 m.

Aprašė Miglė Banytė

Raižinyje vaizduojamas, manoma, 1620–1630 metais sukurtas stebuklingu laikomas Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, esantis Vilniaus Aušros Vartų koplyčios altoriuje. Smulkios raižysenos, detalaus piešinio dviejų dalių kūrinio viršutinėje dalyje įkomponuotas nuo XVII a. stebuklais garsėjęs Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, o apatinėje dalyje – Vilniaus miesto vaizdas su Aušros Vartų koplyčia ir prie jos besimeldžiančiais žmonėmis. Nuo gaisrų ir karų saugojusi Švč. Mergelė Marija vaizduojama tamsiame fone su apkaustais – metalo drabužiais ir dviem karūnomis bei saule su žvaigždėmis – Nekaltai Pradėtosios atributais, reiškiančiais Dievo malonių perteklių. Raižinio rėmelį apatinės dalies kampuose ir viršutinės dalies centre puošia akanto lapų girliandos ir Marijos monograma. Švč. Mergelė Marija Gailestingumo Motina Lietuvoje laikoma viso krašto globėja, santarvės palaikytoja.

Iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“ (1846–1856). Serija IV, 2 sąs., graveris Antonis Oleščinskis (1794–1879). P. Galaunės įsigytas Vilniuje apie 1942 m.

Aprašė Miglė Banytė

Kompozicijoje pavaizduotas Mikalojaus Radvilos atvykimas į Romą 1680 m. rugpjūčio 4 d. Veiksmas vyksta didelėje miesto aikštėje vadinamoje „Liaudies aikšte“. Jis atvyko su karaliaus Jono III Sobieskio žinia popiežiui Inocentui XI dėl Lenkijos ir Austrijos sąjungos prieš turkus. Fone: obeliskas, urbanistinis peizažas.

Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album Wileński. Oddział 1. Poszyt 2. Nr 16.“. 

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Malował z natury Standart i Viviani. R: Anto: Olesz: / WJAZD DO RZYMU / Xięcia Michała K. Radziwiłła / Jako posła Jana III Sobieskiego do Papieża / INNOCENTEGO XI.“. Analogiškas užrašas prancūzų kalba dešinėje pusėje. “Dédée a M^me la Comtesse Marie Tyszkiewicz / par l'Editeur J. K. Wilczyński / Le Tableu original se trouve a Willanów prés de Varsovie / Imp. de Drouart rue du Fouarre 11, Paris“.

Spausdintinė signatūra.

Kompozicijoje pavaizduotas Mikalojaus Radvilos atvykimas į Romą 1680 m. rugpjūčio 4 d. Veiksmas vyksta didelėje miesto aikštėje vadinamoje „Liaudies aikšte“. Jis atvyko su karaliaus Jono III Sobieskio žinia popiežiui Inocentui XI dėl Lenkijos ir Austrijos sąjungos prieš turkus. Fone: obeliskas, urbanistinis peizažas.

Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album Wileński. Oddział 1. Poszyt 2. Nr 16.“. 

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Malował z natury Standart i Viviani. R: Anto: Olesz: / WJAZD DO RZYMU / Xięcia Michała K. Radziwiłła / Jako posła Jana III Sobieskiego do Papieża / INNOCENTEGO XI.“. Analogiškas užrašas prancūzų kalba dešinėje pusėje. “Dédée a M^me la Comtesse Marie Tyszkiewicz / par l'Editeur J. K. Wilczyński / Le Tableu original se trouve a Willanów prés de Varsovie / Imp. de Drouart rue du Fouarre 11, Paris“.

Spausdintinė signatūra.

Lakšte įamžintas reprezentacinis Lenkijos seimo maršalo ir Lenkijos pramonės kūrėjo Rajmundo Hiacynto Rembieliński'o (1775–1841) portretas iki pusės.

Estampo centre, pirmame plane, vaizduojama ant postamento stovinti Adomo Mickevičiaus skulptūra. Veidas šiek tiek pasuktas į kairę pusę, figūra tiesi. Sulenktoje dešinėje rankoje A. Mickevičius laiko pieštuką. Ištiestoje kairėje rankoje – plokštė su iškaltais poeto kūrinių pavadinimais. A. Mickevičius vilki storą švarką, per kairį petį permesta draperija. Fone matyti medžių viršūnės.

Dailininko Simono Čechavičiaus (lenk. Szymon Czechowicz; 1689–1775) portretas su biografijos aprašymu prancūzų kalba.

Vienas iš J.K. Vilčinskio Vilniaus albume išleistų paveikslėlių. Tai paveikslo kadais puošusio, po 1863 m. sukilimo uždarytą Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies (Vizičių) bažnyčią kopija.Šv. Juozapas sėdi prie stalo ir laiko kūdikėlį Jėzų, ant stalo knyga, o kairėje šalia stovi angelas. Paveikslėlį puošia dekoratyvūs kraštai, apatiniuose kampuose dvi plėšraus gyvūno galvos, viršutiniame dešiniąjame - angelo galvutė, kairiąjame - erelis.