LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Figūrinė kompozicija. Vaizduojamos trys moterys. Kairėje stovinti basakojė moteris rankose laiko svogūnų pynę. Jai ant peties kabo stačiakampė pintinėlė. Kitos dvi moterys nežymiai pasisukusios į ją. Fonas lygus, apatinėje dalyje fragmentiškai pavaizduota žolė.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Wlośćianki z okolyci Druskienik / Litog Oziemblowski / Rys. Kraszewski“.

Signuotas spausdintine signatūra.

 

 

 

 

 

Raižinyje vaizduojamas Žygimantas Augustas (1520–157) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką. Žygimantas Augustas buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas. Vaizduojamas profiliu į dešinę pusę, su puošniu šalmu ir dėvintis raižiniais puoštus šarvais. Portretas įrėmintas ovale, kuris dekoruotas penkiais mažo formato skydais. Užrašas ovale: „Sigismundus Augustus D G Rex Polon Magnus DVX L 1554“.

Užrašas apatinėje dalyje: „w Wilnie Litog. J. Oziemblowsiego z ryciny przez Malarza Virgilus Solis r.: 1562:“.

Užrašas po priklijuotu lakštu: „Sigismundus Augustus.“.

Nesignuotas.

Puslapis iš spalvotų litografijų leidinio. Lakšte vaizduojamas žilas, praplikęs vyras su vyskupo drabužiais. Fone: žemas atitvaras su kolonomis, plytelėmis klotų grindų fragmentas.

Užrašas apatinėje dalyje: „N^o 1 ARCY-BISKUP / Gnieźnieński.“.

Nesignuotas.

Puslapis iš spalvotų litografijų leidinio. Lakšte vaizduojamas žilas vyras su vyskupo drabužiais. Fone: pastatai, bazilikos kupolas.

Užrašas apatinėje dalyje: „No 2. BISKUP KRAKOWSKI.“.

Nesignuotas.

Puslapis iš spalvotų litografijų leidinio. Lakšte vaizduojamas vyras, apsisiautęs kailiais apkraštuotu, didele sage susegtu apsiaustu su trumpomis rankovėmis. Fone: neryškus vietovės su pastatais fragmentas.

Užrašas apatinėje dalyje: „Lito: Oziębłowskiego / N^o 3 MARSZAŁEK SEYMU. / za Kazimierza Wielkiego.“.

Nesignuotas.

Kompozicijoje vaizduojama Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia. Priešais bažnyčią yra kalva su koplytėle, prie kurios sustoję ar suklupę žmonės meldžiasi. 

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „w Litog: J: Ozemblowskiego / Koščiol S Rafala na przedmieściu Snipiszkach w Wilnie.“.

Reverse apatinėje dalyje kairėje pusėje neįskaitomas antspaudas.

Nesignuotas.

 

 

 

Kompozicijoje vaizduojamas Andrius Benediktas Klongevičius - vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Portretas iki pusės įkomponuotas ovale. Galva nežymiai pasukta į dešinę pusę.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „ANDRZEJ BENEDYKT KŁĄGIEWICZ. / Biskup Wilenski / Rypinski / Litog. J. Ozieblowskiego.“.

Nesignuotas.

 

 

 

Kompozicijoje biustinis portretas. Jame vaizduojamas grafas Nikolajus Nikolajevičius Novosilcovas – žymus 19 a. pirmos pusės Rusijos politinis veikėjas, įstatymų autorius. Portretas įkomponuotas netaisyklingos formos apskritime. Galva nežymiai pasukta į kairę pusę. Vilki tamsų švarką, ant kurio pritvirtinti trys medaliai, ryši kaklaskarę.

Užrašas rusų kalba apatinėje lakšto dalyje.

Nesignuotas.

 

 

 

Kompozicijoje vaizduojami Aušros vartai Vilniuje. Kompozicijoje: akmenimis grįsta gatvė, vaikštinėjantys žmonės, abipus gatvės pastatai, tolumoje matyti arka ir koplyčia.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „OSTRA BRAMA W WILNIE / w Wilnie Lito J. Ozieblowskiego“.

Nesignuotas.

 

 

 

1833–1863 Vilniuje veikusi privati Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė išleido per 700 pavadinimų meninės litografijos lakštų, gausybę įvairios paskirties ir turinio litografijų. Šis Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vaizdas – 1840 išleistos Juozapo Ignoto Kraševskio knygos „Vilnius nuo įsikūrimo iki 1750“ II tomo iliustracija. Litografijoje pavaizduota aikštė su XIV a. statyta bažnyčia. Tai viena seniausių gotikinių bažnyčių ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Kruopščiu piešiniu litografas atkūrė apibendrintus, santūraus dekoro pagrindinį bei šoninį Šv. Mikalojaus bažnyčios fasadus, galingus kontraforsus, dvišlaitį stogą bei grakščią varpinę. Architektūrinę kompoziciją pagyvina dvi bažnyčion skubančių maldininkų figūrėlės.

Aprašė Regina Urbonienė

Smulkaus, detalaus piešinio litografijoje vaizduojamas klasicistinės Vilniaus katedros interjeras su keliomis maldininkų figūrėlėmis. Litografas kruopščiai perteikė santūrią ir didingą centrinės navos perspektyvą su briaunuotų kolonų eilėmis, skliautus pagyvinančias susikryžiuojančias girliandas bei didįjį altorių. Jis pavaizduotas kompozicijos gilumoje, su keturių dorėninių kolonų portiku. Kontrastingas, į kompozicijos gilumą silpnėjantis apšvietimas litografijos dailininkui puikiai pasitarnauja katedros interjero dydžiui ir galybei paryškinti.

Aprašė Regina Urbonienė

Каrolis Stanislovas Radvila (1669–1719) – kunigaikštis, LDK kancleris, aktyvus politikas, stengęsis mažinti krašte netvarką, susijusią su karalių elekcija ir diduomenės kivirčais. Augusto II rėmėjas. Gyveno daugiausia Bialoje, čia įkurdino bernardinus. Manufaktūrų steigėjas, menų mecenatas, Baltojo erelio ordino kavalierius.

Aprašė Rasa Adomaitienė