Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Kajetonas Sklėrius
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Paveikslas „Laivelis upėje“

    Paveikslas „Laivelis upėje“, 1931 m.

    Kajetonas Sklėrius

    Vaižgantas mėgo savo kraštiečio Kajetono Sklėriaus (1876–1932) , gimusio gretimame Kunigiškių kaime, akvareles, visą jo impresionizmo ir realizmo bruožų turinčią kūrybą. 1932 metais laiške Petrui Klimui į Paryžių jis rašė: ,,Mano paveikslų galerija praturtėjo keletu nemažos vertybės eksponatų. Ponia Elena Sklėriuvienė dovanojo man a. a. Kajetonui atminti (už jo palaidojimą) tokią akvarelę, kokios tikrai nėra visame Paryžiuje. Įsimylėjau ją (akvarelę, ne našlę); vaizduoja šlapią ir perregimą vandenį“.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • J. Tumo-Vaižganto portretas

    J. Tumo-Vaižganto portretas, 1925 m.

    Kajetonas Sklėrius

    XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios tapytojas Kajetonas Sklėriaus (1876–1932) darbai užima svarbią vietą lietuvių dailės istorijoje. Ypač vertinami jo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigos ir paskutinių dvejų gyvenimo metų paveikslai, turintys impresionizmo ir realizmo bruožų. Šis Vaižganto portretas pasižymi itin subtiliu koloritu.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Ženklelis „Atmink Vilnių
  • Paveikslas. Vaižganto portretas, aut. K. Sklėrius. Iš K. Petrausko memorialinio buto

    Paveikslas. Vaižganto portretas, aut. K. Sklėrius. Iš K. Petrausko memorialinio buto, 1924 m.

    Kajetonas Sklėrius

    Paveikslas. Vaižganto portretas, autorius Kajetonas Sklėrius. 1924 m. Akvarelė. Iš K. Petrausko memorialinio buto.

  • Poeto A. Strazdo bareljefas
  • Propagandinis ženklelis „Vilnius“

    Propagandinis ženklelis „Vilnius“

    Kajetonas Sklėrius

    Averse, skydo apačioje yra Vilniaus Katedra, aukščiau  jos kairėje – Gedimino pilis žalumynuose, o dešinėje – užrašas lietuvių k.: „ATMINK / VILNIŲ!“. Ženklelio pakraščiu eina 0,1 cm pločio apvadas. Reverse, skydo apačioje  yra keturkampis ir du spygliai, einantys į šonus nuo jo, o viršuje metai „1323-1923“. Ženklelio pakraščiuose apvadėlis. Ąselė ženklelio viršuje išlieta kartu.

    Ženklelį išleido Vilniui vaduoti sąjunga 1925 m. Pagal sumanymą ženklelis turėjo būti teikiamas paaukojusiems tam tikrą sumą pinigų sąjungai. Vytauto Didžiojo metų ženkleliai, nors savo esme ir proginiai, yra priskiriami prie propagandinių.

  • Vilniui vaduoti sąjungos ženklelis, J. Tumo-Vaižganto

    Vilniui vaduoti sąjungos ženklelis, J. Tumo-Vaižganto, 1925 m.

    Kajetonas Sklėrius

    Ženklelį išleido Vilniui vaduoti sąjunga (vėliau pavadinta Komitetu Vilniaus lietuviams remti) 1925 m. Pagal sumanymą ženklelis turėjo būti teikimas paaukojusiems tam tikrą pinigų sumą sąjungai. Dailininkas Kajetonas Sklėrius. Ženklelis pagamintas Čekoslovakijoje. AVERSE, skydo apačioje yra Vilniaus Katedra, aukščiau jos kairėje – Gedimino pilis žalimynuose, o dešinėje – užrašas per dvi eilutes „ATMINK / VILNIŲ!“. Ženklelio pakraščiais eina  0,1 cm pločio apvadas. REVERSE, skydo apačioje yra keturkampis (0,1 x 0,2 cm) ir du spygliai, einantys į šonus nuo jo, o viršuje – metai: „1323 – 1923“. Ženklelio pakraščiais eina  0,1 cm pločio apvadėlis. Viršuje yra maža ąselė. Pagaminta iš sidabro. (Pilnas ženklo aprašymas iš Algimanto Astiko knygos „Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918 - 1940“, Vilnius, Mintis, 1993.)

     

     

    Šį ženklelį Vaižgantas galėjo gauti eidamas Vilniaus krašto lietuviams remti komiteto iždininko pareigas.

     

    J. Tumą-Vaižgantą galima vadinti vienu iš pačių atkakliausių Vilniaus krašto gynėjų. Visų pirma tai buvo nuolatinė didelė jo kova spaudoje. Ši kova ypatingai įsibėgėjo pasirodžius žurnalui „Viltis“ (1907–1915). J. Tumas-Vaižgantas savo prisiminimuose rašė: „Smetona ir kun. Tumas įsteigia Vilniuje „Vilties“ laikraštį sintetiniam svietiškių ir dvasiškių darbui Lietuvos Rytams ginti... Vilniaus vyskupijos endekai siunta. Bendraredaktorį kun. Tumą išvaro iš Vilniaus, bet jo vieton stoja kun. F. Kemėšis“ („Vaižgantas, raštai“, T 11, LLTI, 1999, p. 327). „Ir to rašalo jau būtų gerokas tvenkinėlis, kad būtume jį surinkę, kiek buvo jo išlaistyta prirodymui, jog lietuvis tai ne lenkas ir Lietuvos žemė – ne Lenkų žemė“ („Vaižgantas, raštai“, T 10, LLTI, 1998, p. 224).

  • Peizažas

    Peizažas, 1923 m.

    Kajetonas Sklėrius
  • Faraglioni

    Faraglioni, 1929 m.

    Kajetonas Sklėrius
  • Palangos pajūris su molu

    Palangos pajūris su molu

    Kajetonas Sklėrius
    Pajūrio peizažas. Krantas šviesiai geltono smėlio. Jūros paviršius ramus, su nežymiom bangelėm. Prie kranto pavaizduotos dvi stafažinės žmonių figūrėlės. Tolumoje, beveik horizonte nutapyti du molai. Ant kranto ištruakti keli laiveliai. Piešinys taisyklingas, studijinis, šiek tiek eskiziškas. Tapyba labai subtili, laisvų potėpių. Šviesotamsa švelni, minkšta. Spalvos ryškios, šviesios. Koloritas šviesiai violetinis.
    Nesignuota.

    Aprašė Rima Rutkauskienė
  • Ženklelis „Atmink Vilnių.1323–1923“

    Ženklelis „Atmink Vilnių.1323–1923“, 1925 m.

    Kajetonas Sklėrius

    Vilniui vaduoti sąjungos ženklelis „Atmink Vilnių. 1323–1923”, skydo formos, su reljefine briauna abiejose kraštų pusėse. Averse – Vilniaus akikatedros bazilikos fasado dalis ir už jos Gedimino kalno su pilies bokštu (XX a. I pusės vaizdas) reljefas. Šalia viršaus dešiniajame kampe reljefinis užrašas: „ATMINK / VILNIŲ“. Reverse reljefinis užrašas: „1323–1923“, žemiau horizontaliai eina: brūkšnys, taškas, brūkšnys. Viršutinėje dalyje kilpelė pakabinti.

  • Teofilės Vaičiūnienės portretas
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 32