Paieškos kriterijai:
-
-
Vilniaus apylinkės. Šnipiškės, 1850 m.
Detalaus išraiškingo piešinio, meistriškos, ypač smulkios raižysenos estampas tiksliai atkartoja Jono Chruckio sukurtą Šnipiškių priemiesčio vaizdą su šv. Rapolo bažnyčia bei Kristaus, nešančio kryžių, koplyčia, gausiai lankomą maldininkų. Raižytojas tik kiek pakeitė pirmojo plano figūras – vietoj ketvertu arklių kinkytos karietos čia matome dvi besimeldžiančiųjų grupeles.
Aprašė Regina Urbonienė
-
-
-
-
-
Šnipiškių priemiestis (Iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“), XIX a.
Pirmame plane – važiuojančių, einančių ir stovinčių žmonių grupelės. Už jų dešinėje, ant kalvelės, – atvira mūrinė koplyčia su kryžių nešančiu Kristumi, apgaubta maldininkų. Už jos į kairę – dvibokštė Šv. Rapolo bažnyčia, medžių guotas ir pastatas. Tolumoje, už upės – miesto pastatai bei Šv. Jokūbo bažnyčia. Vaizdas aprėmintas aukso spalvos kampuose ornamentuotu rėmeliu.
-
Vilniaus apylinkės. Šv. Kryžiaus bažnyčia Jeruzalėje (Iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“), XIX a.
Pirmame plane – platus medžiais apsodintas aptvertas takas ir stovinčių bei klūpančių žmonių grupės. Gilumoje kairėje – dvi atviros koplytėlės ir laiptai, vedantys į dvibokštę bažnyčią ant kalnelio. Dešinėje – kapai ir koplyčia. Vaizdas aprėmintas aukso spalvos kampuose ornamentuotu rėmeliu.
-
Šv. Kazimieras, 1849 m.
Iš Baltarusijos kilęs ir St. Peterburge baigęs mokslus dailininkas pradedant 1846-aisiais intensyviai dribo Vilniuje ir Kaune, kur Vilniaus arkivyskupas metropolitas Josifas Semaška jį pakvietė dekoruoti pravoslavų cerkvių ir katalikų bažnyčių. Vilniaus periodas vertinamas kaip Chruckio portretinės kūrybos kūrybos sužydėjimas. Šv. Kazimiero portretas – puikus akademizmo pavyzdys, o dailininko palikta signatūra lotyniškais rašmenimis leidžia spėti, kad kūrinys greičiausiai buvo skirtas Pašušvio Visų Šventųjų Bažnyčiai, iš kurios paveikslas ir įsigytas. Žinoma, kad cerkvėms skirtuose paveiksluose tapytojas pasirašinėdavo kirilica.
Šilku, aksomu ir šermuonėlio kailiu pasidabinęs šventasis vaizduojamas priklaupęs prieš kairėje paveikslo pusėje komponuotą altorių su Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslu. Ant žemės padėti žemiškosios valdžios simboliai – karūna ir skeptras – byloja apie žemiškosios valdžios atsisakymą. Virš Šv. Kazimiero galvos plazdantys keturi angeliukai atneša būsimos kančios simbolius – kryžių ir kankinio vainiką bei skaistumo simbolį – leliją. Tais pačiais metais datuotą kitą šio įdomaus menininko darbą muziejui pavyko įsigyti 2002 m.
-
Šv. Kotryna, 1849 m.
Figūrinėje kompozicijoje pavaizduota šv. Kotryna Aleksandrietė, žinių ir filosofijos globėja. Šventoji nutapyta pusfigūrė. Dailininkas pavaizdavo ją tarsi karalienę – galvą dengia auksinė karūna, o virš galvos nimbas; vilki didelį raudoną apsiaustą su šermuonėlio kailio pamušalu; pilką ilgą suknelę su ovalia apykakle ir platėjančiais geltonais rankogaliais; suknelė perjuosta raudona ilga juosta. Po suknele matyti balti marškiniai su paauksavimais. Dešinę ranką laiko priglaudus prie krūtinės, o kairėje rankoje laiko kryžių su nukryžiuoto Jėzaus figūra ir palmės šakelę. Šventosios plaukai rudi, ilgi, banguoti, jos žvilgsnis krypsta į viršų. Fone kairėje pusėje matyti truputis kolonos, o dešinėje pusėje – gamtos vaizdai.