LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Vytė Nemunėlis. Pietų vėjelis. Piešiniai Povilo Osmolskio. [Brooklyn]: Jaunimo skaitymai, [1952].
Viršeliai minkšti, storesnio balto popieriaus. Knygoje yra 21 eilėraštis.Iliustracijos nespalvotos, sutampančios su tekstu. Jų yra beveik kiekviename puslapyje. Pirmojo viršelio antroje pusėje yra Bern. Brazdžionio įrašas. 

Vytė Nemunėlis. Pietų vėjelis. Piešiniai Povilo Osmolskio. [Brooklyn]: Jaunimo skaitymai, [1952].
Viršeliai minkšti, storesnio balto popieriaus. Knygoje yra 21 eilėraštis.Iliustracijos nespalvotos, sutampančios su tekstu. Jų yra beveik kiekviename puslapyje. Pirmojo viršelio antroje pusėje yra Bern. Brazdžionio įrašas. 

Knyga. Bernardas Brazdžionis. Šiaurės pašvaistė. Würzburge: Liudas Vismantas, 1947. Viršelis dail. P. Osmolskio. Spaudė Schweinfurter Druckerei u. Verlagsanstalt G.m.b.H. Tiražas 2.5000. Kaina penkios markės. Viršeliai  minkšti storesnio balto popieriaus.  Iliustracijų nėra. Spausdinami eilėraščiai apie prarastą tėvynę, tremtį.

Knyga. Bernardas Brazdžionis. Šiaurės pašvaistė. Würzburge: Liudas Vismantas, 1947. Viršelis dail. P. Osmolskio. Spaudė Schweinfurter Druckerei u. Verlagsanstalt G.m.b.H. Tiražas 2.5000. Kaina penkios markės. Viršeliai  minkšti storesnio balto popieriaus.  Iliustracijų nėra. Spausdinami eilėraščiai apie prarastą tėvynę, tremtį.

Knyga. Bernardas Brazdžionis. Šiaurės pašvaistė. Würzburge: Liudas Vismantas, 1947. Viršelis dail. P. Osmolskio. Spaudė Schweinfurter Druckerei u. Verlagsanstalt G.m.b.H. Tiražas 2.5000. Kaina penkios markės. Viršeliai  minkšti storesnio balto popieriaus.  Iliustracijų nėra. Spausdinami eilėraščiai apie prarastą tėvynę, tremtį.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, vertėjo vartas ir pavardė, leidyklos pavadinimas. Antroje lapo pusėje taip pat yra leidyklos pavadinimas, leidimo metai, spaustuvės pavadinimas ir kiti leidybiniai duomenys.

Knygos sandara: knygos pradžioje yra Contents; p. 9-[10] Vincas Kudirka; p. 11-12 The Bell;  13-28 „Roziuke and Martynukas“; p. p. 29-34 „The Paper Officer“ 35-42 „Memoirs of a Lithuanian Bridge“.

Turinio anotacija: knygoje spausdinama V. Kudirkos biografija, patriotinis eilėraštis „Varpas“ (The Bell) – buvo parašytas pirmajame laikraščio „Varpas“ numeriui. Poetinė varpo alegorija reiškė naujo leidinio kitoniškumą, atsiskyrimą nuo J. Basanavičiaus „Aušros“, naujas ideologines nuostatas.  Apysaka „Žemės duklės“ (Roziuke and Martynukas) - lenkiškai parašė M. Radzevičiūtė, sulietuvino V. Kudirka. „Lietuvos tilto prisiminimai“  suskirstyti į dvi dalis „The Paper Officer“ ir „Memoirs of a Lithuanian Bridge“  – atskleidžiama Tautinė, politinė ir socialinė savimonė. Čia pasakojama tilto vardu. Tiltas satyroje - Lietuvos simbolis. Jis mato socialinę skriaudą ir tautinę priespaudą. Kūrinio pabaiga nuskamba kaip tautos atsparumo, gyvybingumo teigimas, tikėjimas teisingumu.

Iliustracijos: lape esančiame prieš titulinį lapą yra V. Kudirkos portretas pieštas Eduardo Krasausko. Viršelių dailininkas Povilas Osmolskis. 

Titulinis lapas: juoduose rėmeliuose yra autoriaus slapyvardis, knygos pavadinimas, leidyklos pavadinimas, leidimo metai. Antroje lapo pusėje nurodyta leidyklas, leidimo vieta, metai, viršelio dailininkas, knygos kaina.

Knygos sandara: p. 7-12 „Šatrijos kalnas“; p. 15-21 „Jūratė ir Kastytis“; p. 25-45 „Čičinskas“; p. 49-53 „Medvėgalio kalnas“; p. 57-62 „Užkeiktas Skapiškio varpas“; p. 65-69 „Dyvitis“; p. 71 turinys.

Turinio anotacija: „1919 – 1922 m. laikotarpyje buvo išleistos šios baladės: „Čičinskas“ – 1919 „Draugijoje”, „Jūratė ir Kastytis“ – „Pavasario balsų” 1920 leidime, „Medvėgalio kalnas“ – ten pat, „Dyvitis“ – 1921 m. Skaitymų žurnale, „Užkeiktas Skapiškio varpas“ – 1922 m. „Skaitymuose”. <...> Čičinsko baladėje aiškiai ir stipriai plėtojamas įvykis – kaip Upytės bajoras Čičinskas žiemos metu buvo nutrenktas perkūno, jo rūmai nugrimzdo ežere, o jo kūnas nesidavė palaidojamas žemėje. Šito įvykio priežastis – ypatingas Čičinsko charakteris, kuris atvedė Čičinską į trejopus nusikaltimus, šaukiančius dangaus keršto: mylimosios nužudymą, tėvynės išdavimą ir Dievo tarno – klebono nušovimą. <...> Tai pati geriausia Maironio Baldė. Geriausia iš viso eilėje tų lietuviškų baladžių, kurias galim pavadinti šiurpiom baladėm.

Kitaip su įvykiu yra populiarioje „Jūratė ir Kastytis“ baladėje. J. Tumas pastebėjo: „susidaro visai negudri ir beveik nefantaniška fabula: išvyko – pamilo – dugnan nugrimzdo – Perkūnas užmušė“ <...> Pastebėjos taip pat , kad kai kurios strofos, kurios apibūdina Jūratę ir Kastytį, yra „Proziškos“. <...> Tai baladė, kuri savo forma gretinasi į žaismingas, savo nuotaika romantines, sentimentalines baldės. Baladės „Šatrijos kalnas“ ir „Medvėgalio kalnas“ – priešingybė „Čičinskui“ ar net „Jūratei ir Kastyčiui“. Šatrijos ir Medvėgalio kalno baladėse įvykio, fabulos, iš viso nėra. Yra raganų, yra mėnesienoje pasirodančių su palaidais plaukais mergaičių ir viliojančių karžygius iš milžinkapių, yra kitokio paslaptingo elemento, bet iš tų visų elementų nesudaromas įvykis. Šiose baladėse Maironis kūrė Žemaičių panoramą vaizdingai aprašydamas vaizdus. Aprašomi pilių griuvėsiai, ežerai, upės.  Baladės „Užkeiktas Skapiškio varpas“ ir „Dyvitis“. Baladėje „Užkeiktas Skapiškio varpas“ varpas keliams per ežerą suskendo ir tik Šv. Lauryno dieną žmonės nugirsta iš ežero varpo garsus. Baladėje ryškiai  atsispindi moralinis įprasminimas, puikybės nubaudimas. Baladėje „Dyvitis“ kalbama apie įvykius – apie ežere nuskendusius rūmus. <...>“ (Maironis. Baladės. 1966 m. gegužės 15 d. Leido ir spausdino  Romuva. Citatos iš Paaiškinimų).

Prieštituliniame lape yra knygos pavadinimas.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, paantraštė, leidyklos emblema. Antroje lapo pusėje nurodyta leidyklos emblema, leidimo vieta, metai, dailininkas, tiražas.

Knygos sandara: p. 5-141 yra VII romano skyriai.

Iliustracijos yra viršeliuose. Pirmoje aplanko dalyje yra dailininko Povilo Osmolskio piešinys. Antroje aplanko dalyje yra Juozo Krumino portretas – juodai balta fotografijos faksimilė.

1947 – 400 lietuviškosios knygos sukakties metais

Prieštituliniame lape yra knygos pavadinimas ir autoriaus dedikacija B. Brazdžioniui.

Tituliniame lape yra autoriaus slapyvardis (tikr. L. Žitkevičius), knygos pavadinimas, paantraštė, leidimo vieta ir metai.

Knygoje yra 62 eilėraščiai.

Titulinis lapas: juoduose rėmeliuose yra autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, paantraštė, leidyklos pavadinimas. Antroje lapo pusėje yra knygos dailininkų pavardės, spaustuvės pavadinimas, leidimo metai ir vieta. 

Knygos sandara: p.9-46 I skyrius „Pirmosios dienos“; p. 49-86 II skyrius „Darbo kolonos“; p. 89-114 III skyrius „Mirties siaubas“; p. 117-156 IV skyrius „Epidemijos aukos“; p. 159-200 V skyrius „Biurokratija“; p. 203-230 VI skyrius „Dievo pogrindis“; p. 233-288 VII skyrius „Mokslas ir menas“; p. 291-342 VIII skyrius „Charakteriai“; p. 345-398 VIII „Masinis Naikinimas“; p. 401-460 IX skyrius „Pamario laukais“; p. 463-508 X skyrius „Po rusų jungu“; 511-547 XI skyrius „Išsilaisvinimas“; p. 555-[556] Kur tik akis užmato...“ Jonas Noreika; knygos gale yra regiono žemėlapis ir sutartinių ženklų paaiškinimas.

Turinio anotacija: memuarinėje knygoje aprašoma Stutthofo lageryje kalintų žmonių gyvenimas. Vaizdingai detalizuojama aplinka, kankinamų ir kankintojų žmonių charakteriai, kasdienis gyvenimas.

Iliustracijos: pirmajame viršelyje, aplanke, p. 9, 11, 17, 21, 49, 74, 77, 89, 93, 99, 117, 125, 127, 141, 145, 150, 159, 203, 233, 247, 261, 277, 285, [287], 291, 345, 377, 401, 453, 493, 500, 503, 511, 542, 552. 

Viršelis ir titulinis lapas dailininko P. Osmolskio. Skyrių pradžios piešiniai kacetininko A. Kantvilo. Stutthofo planas kacetininko dipl. Inž. P. Naručio. Štuthofas nuotraukos, rastos po karo stovyklos komendantūroj, perspaustos ir leidinio German crimes in Poland, vol. II, Warsaw 1947.

Štuthofas – miestelis Šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, 38 km į rytus nuo Gdansko, prie Vyslos deltos  koncentracijos stovykla. 1939–1945 m. vokiečiai čia buvo įkūrę vieną žymiausių koncentracijos stovyklą, kurioje žuvo apie 60 tūkst. įvairių tautybių žmonių. Koncentracijos stovykloje 1943 m. buvo įkalinti žinomos Lietuvos asmenybės. Štuthofo konclagerio buvusio krematoriumo patalpose pritvirtinta atminimo lenta, įamžinanti kalėjusių lietuvių atminimą.