LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Dvigeldžio moliusko smėlinės mijos kriauklės piešinys.

Baltijos jūroje gyvenanti smėlinė mija turi ploną ir trapią kriauklę, užaugančią iki 15 cm. Tuščias kriaukles, išplautas iš jūros, galima dažnai matyti paplūdimiuose.

Mijos gyvena įsiraususios į smėlį ar kitą minkštą gruntą, jos toleruoja nedidelį vandens druskingumą. Filtruodamos vandenį minta mikroskopiniu planktonu. Smėlinėmis mijomis maitinasi priedugninės žuvys bei nardantys jūriniai paukščiai. Įdomu tai, kad smėlinė mija laikoma pirmąja invazine rūšimi vikingų laivais atplukdyta iš Šiaurės Amerikos dar XIII amžiuje.

Dvigeldžio moliusko Baltijos makomos kriauklės piešinys.

Baltijos makomos - jūriniai moliuskai, turintys gana įvairių spalvų kriaukles, kurios priklauso nuo gyvenamosios vietos ir mitybos. Atviruose vandenyse gyvenančių makomų geldelės yra storesnės ir ryškesnių spalvų, seklumų gyventojų - didesnės, plonesnės ir neryškios. Pagal kriauklėse susiformavusias augimo rieves galima nustatyti moliuskų amžių. Paprastai jie sulaukia 5—10 metų. Į dugno nuosėdas užsiraususios makomos minta skirtingais būdais. Smėlyje jos filtruoja maisto daleles iš vandens, dumble renka negyvas organines medžiagas nuo dugno paviršiaus. Baltijos makomomis minta plekšnės, nardančios antys.

Dvigeldžio moliusko širdutės kriauklės piešinys.

Dvigeldis Cardiidae šeimos moliuskas Baltijos jūroje sutinkama rūšis, prisitaikiusi gyventi povandeniniame šlaite ir čia užauganti iki 1,5 cm. Širdutės minta filtruodamos vandenį. Jos jautrios cheminei taršai.

Dvigeldžio moliusko midijos geldelių piešinys.

Tai - Lietuvos priekrantėje sutinkama dvigeldžių moliuskų midijų rūšis Mytilus trossulus. Šios midijos gyvena ant riedulių ir kito tipo kieto substrato, prisitvirtinusios bisusiniais siūlais, kuriuos išskiria jų liaukos. Siūlai yra labai ploni, bet pakankamai tvirti ir elastingi, nes per bangų mūšą išlaiko midijas vietoje. Midijos maitinasi filtruodamos vandenį. Baltijos jūroje jos užauga nedidelės iki 3,5 cm - manoma, jog dėl mažo vandens druskingumo.

Dvigeldžio moliusko Yoldia arctica kriauklės piešinys.

Tai - Baltijos jūros raidos stadijai, vadinamai Joldijos jūra, būdingas moliuskas. Joldijos jūra - druskingo ir šalto vandens baseinas dabartinės Baltijos vietoje buvo prieš 11,6—10,7 tūkst. metų. Jūros pavadinimas kilo nuo tuo metu joje gyvenusio moliusko Yoldia arctica.

Pilvakojo gėlavandenio moliusko Ancylus fluviatilis piešinys.

Tai - Baltijos jūros raidos stadijai - Ancyliaus ežerui būdingas moliuskas. Vykstant intensyviam Žemės plutos kilimui Skandinavijoje ir nutrūkus Joldijos jūros ryšiui su vandenynu, pastarosios vietoje prieš 10,7—8,3 tūkst. metų tyvuliavo gėlo ir šalto vandens Ancyliaus ežeras, kurio pavadinimas kilo nuo jo nuosėdose randamo gėlavandenio moliusko Ancylus fluviatilis.

Pilvakojo jūrinio moliusko Littorina littorea  kriauklės piešinys.

Tai - Baltijos jūros raidos stadijai - Litorinos jūrai būdingas moliuskas. Litorinos jūra egzistavo apytikriai prieš 8, 3—3, 7 tūkst. metų. Žemės plutai grimzdant pietinėje dabartinės Baltijos dalyje ir kylant vandenyno lygiui, atsirado jungtis su Šiaurės jūra Danijos sąsiaurių rajone. Į prieš tai egzistavusį gėlą Ancyliaus ežerą plūstelėjo sūrus vanduo. Litorinos jūros stadijai buvo būdingas gana didelis druskingumas. Toks vanduo buvo tinkamas gyventi Littorina littorea moliuskui, nuo kurio ir kilo jos pavadinimas.

Piešinyje detaliai pavaizduota daugiašerė žieduotoji kirmėlė Scoloplos armiger.

Šios kirmėlės plačiai paplitę Šiaurės jūroje ir pietinėje Baltijoje, sutinkamos ir upių žiotyse. Lietuvos vandenyse randamos tik giliai, manoma, kad čia su sūraus vandens pritekėjimu atplukdomos jų lervutės. Užauga iki 12 cm ilgio.

Piešinyje detaliai pavaizduotos siūlinės chemotrofinės bakterijos Beggiatoa.

Šios bakterijos maitinasi daugeliui jūrų gyvūnų nuodingu sieros vandeniliu. Jos laikomos svarbiu pažeistų aplinkos sąlygų indikatoriumi, nes sieros vandenilis dažnai siejamas su deguonies trūkumu, atsiradusiu dėl žmogaus veiklos. Bakterijos dažniausiai gyvena dugno nuosėdų paviršiuje - zonoje, skiriančioje gilesnius, deguonies neturinčius, bet sieros vandeniliu prisotintus nuosėdų sluoksnius nuo priedugninio vandens, kur deguonies dar yra. Šių bakterijų dėka jūros dugne gali būti sulaikomi dideli azoto kiekiai, taip mažinant eutrofikacijos reiškinius jūroje.

Eutrofikacija – tai nepaprastai greitas dumblių augimas, kurį skatina papildomos maisto medžiagos – nitratai ir fosfatai.

Žmogus, užsiimdamas buitine ir ūkine veikla, paleidžia nitratus ir fosfatus į upes, kurios suplukdo juos į Kuršių marias, o iš ten jie patenka į Baltijos jūrą.  Tai - trąšos iš dirbamų laukų, pramonės ir miestų nuotekos, tarša iš automobilių, laivų.

Piešinyje detaliai pavaizduoti samangyviai Electra crustulenta.

Samangyviai – smulkūs (iki 1 mm) bestuburiai, sėslūs kolonijiniai gyvūnai. Electra crustulenta rūšis sutinkama saugomoje Lietuvos jūrinėje teritorijoje - Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligone giliavandenių rifų buveinėje.

Piešinyje detaliai pavaizduota jūrų žvaigždė raudonoji asterija.

Šios jūrų žvaigždės sutinkamos pietvakarinėje Baltijos jūros dalyje, kur vanduo yra pakankamai druskingas.

Jūrų žvaigždės priklauso dygiaodžiams. Jų spindulių apatinę pusę dengia skysčio pripildytų ambulakrinių kojelių eilės, kurios padeda judėti, prisitvirtinti prie akmenų, maitintis. Burna yra kūno apačioje. Minta dvigeldžiais moliuskais, vėžiagyviais, kitais smulkiais gyvūnais.

Piešinyje pavaizduotas jūrų ežys Echinus esculentus.

Šie jūrų ežiai sutinkami pietvakarinėje Baltijos jūros dalyje, kur vanduo yra pakankamai druskingas.

Jūrų ežiai priklauso dygiaodžiams. Jie ambulakrinėmis kojelėmis gali šliaužti dugnu, kopti vertikaliomis plokštumomis, ieškotis maisto. Kūno apačioje yra burna, kurioje slypi penki aštrūs dantys. Minta įvairiu maistu: dumbliais, detritu, smulkiais gyvūnais.