LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas žmonai Viktorijai Krikščiūnienei, rašytas 1953 m. gegužės 17 d. Rašo jos pasiilgęs, tačiau gydytojas ketina jį nuodugniai ištirti ir skirti tinkamiausią gydymą. Gydytojas jį gerbia ir laiko geriausiu poetu, tai ne kai kurie redaktoriai, nenorintys spausdinti jo raštų. Pasirašė: „Tavo – J. K. Jovaras“. Liniuotas lapas, rašytas mėlynu rašalu abiejose jo pusėse.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas žmonai Viktorijai. Šiauliai, 1950 m. lapkričio 2 d. Prašo laiškų nenaikinti, nes jie bus branginami ir į „Jovaro Muziejų bus renkami“, kaip ir visa, „kas rišasi su J. K. Jovaro gyvenimu“. Pavasarį reikėtų visus jo raštus ir laiškus peržiūrėti ir atrinkti. Rašo apie pažįstamą Dapšį, išrašomą iš Šiaulių ligoninės. Laukia jos, grįžtančios iš ligoninės. Pats menkai ir vienodai maitinasi, pasikuria pečiuką, tik „ugnis man akis gadina“. Laiško pradžioje pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras“, laiško apačioje – „J. K. Jovaras“. Rašyta mėlynu rašalu abiejose liniuoto lapo pusėse.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei, rašytas 1950 m. vasario 26 d. Dėkoja už laišką ir kviečia pas jį paviešėti. Jai prieštarauja ir teigia, kad „prieš „likimą“ tūrime visos turimom jėgom kovoti ir jį pergalėti“. O „mirties“ niekuomet nebuvo, nėra ir nebūs – viskas yra be pradžios ir be pabaigos“. Pasirašė: „J. K. Jovaras“. Vienas lapas, rašytas violetiniu rašalu abiejose jo pusėse. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas žmonai Viktorijai. Šiauliai, 1953 m. gegužės 14 d. Rašo jos pasiilgęs. Prašo grįžti, tada galėtų kartu į Kalniškius (Šiaulių r.) nuvažiuoti. Jam vis stinga laiko kūrybai, buičiai susitvarkyti, tad užsirakina, kad pašaliniai jo negaišintų. Pasirašė: „Tamstos - Jovaras“. Liniuotas lapas, rašyta mėlynu rašalu vienoje jo pusėje.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei, rašytas 1950 m. rugsėjo 28 d. Rašo, kad vakar gavo abu jos laiškus. Labiau patiko rašalu rašytas, o paišeliu rašyto kai kurių žodžių negalėjo įskaityti – „mano silpnos akys“. Ją giria, kad išmoko gražiai laiškus rašyti. Pasirašė: „Tamstos Jovaras “. Vienas lapelis, rašytas mėlynu, violetiniu rašalu abiejose jo pusėse. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei. Šiauliai, 1950 m. balandžio 9 d. Prisipažįsta, kad jos įkvėptas, daug eilių parašė, pataisė ir siųs į Vilnių. O Valstybinė grožinės literatūros leidykla greitai išleis jo eilėraščių rinkinį, nebrangų, dideliu tiražu, su nuotraukomis. Kviečia ją atvažiuoti. Pasirašė: „Jūsų – Jovaras“. Blanko dalis, rašyta juodu rašalu abiejose jos pusėse. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas žmonai Viktorijai Krikščiūnienei, rašytas ligoninėje [1957 m.] rugsėjo 11 d. Nežino, ar atėjusi jo aplankyti, bus įleista. Prašo maisto jam nenešti, nes mažai valgo. Tikisi, kad greitai „mane paleis namo“. Pasirašė: „Tamstos Jovaras – amžinai Mylintis draugas“. Vienas languotas lapas, rašytas pieštuku vienoje jo pusėje, kitoje nurodyti žmonos ir jo ligoninėje adresai. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas žmonai Viktorijai, rašytas ligoninėje 1957 m. rugsėjį. Prisipažįsta negavęs rašalo, tad rašo paišeliu ir pats nebegali perskaityti. Pasakoja, kokį maistą gauna ir kad daug vaistų jam leidžia. Mano, jog ligoninėje jį laikys dar savaitę ar ilgiau. Pasirašė: „Tamstos Jovaras“. Languoto sąsiuvinio lapas, rašytas pieštuku vienoje jo pusėje, kitoje nurodytas adresatas. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei, gulinčiai Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Vilnius, 1950 m. spalio 10 d. Prisipažįsta, kad norėtų ją aplankyti, tačiau tam reikia gydytojo leidimo. Prašo jam tokį parūpinti. Dar kelias dienas lankysis Rašytojų sąjungos posėdžiuose, o apsistojo pas Juozą Petrulį. Tikisi, kad į Šiaulius galėtų kartu grįžti. Pasirašė: „J. K. Jovaras Tar. rašytojas, „Ko liūdi berželi“ – autorius“. Keturi puslapiai, rašyta pieštuku dviejuose jų. Pirmame puslapyje nurodė adresatą ir siuntėją. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Viktorijai Sirutavičienei į Šiaulių kalėjimą Trakų gatvėje. Šiauliai, 1950 m. birželio 29 d. Teisinasi, jog patikėjęs jos dukters Janinos pažadais, praėjusį kartą jai nieko nebenešė, nelankė. Kalėjimo viršininko prašys leidimo pasimatyti. Pasigyrė, kad kalėjimo bibliotekai padovanojo knygą „Vėliavos“, kurioje publikuoti jo eilėraščiai ir nuotraukos. Patarė skaityti knygas ir mokytis. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras Liaudies poetas“. Pašto kortelė, spausdinta rusų, prancūzų kalbomis, rašyta rašalu, pieštuku abiejose jos pusėse. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Viktorijai Sirutavičienei į Radviliškį. Šiauliai, 1950 m. liepos 27 d. Prašo jos atvažiuoti šeštadienį, nes tada ateis miesto komunalinio ūkio darbuotojas. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras“. Pašto kortelė, spausdinta rusų, prancūzų kalbomis, rašyta rašalu abiejose jos pusėse. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Tėvų mažažemių sūnelis vargingas...“, sukurtas 1955 m. lapkričio 4 d. ir dedikuotas žmonai Viktorijai Krikščiūnienei. Penki posmai, rašyti juosvai mėlynu rašalu vienoje liniuoto lapo pusėje. Pasirašė: „Krikščiūnas-Jovaras J.“