LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei, be datos. Prašo, kad atvažiuodama į Šiaulius, pasiimtų gražiausią savo rankų darbo kepuraitę, kaltinimo aktą ir visus kitus dokumentus kompartijos vadams parodyti. Geriausia išeitis, jo manymu, susimetrikuoti ir jai pakeisti pavardę. Tada niekas nedrįstų jos skriausti. Be to, „Nuo Tamstos ir mano gyvenimas labai didžiai pagerėtų“. Pasirašė: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. Bloknoto lapas, rašytas juodu rašalu abiejose jo pusėse.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas žmonai Viktorijai Krikščiūnienei, rašytas 1950 m. rugsėjo 28 d. Mano, kad dabar Tarybų Sąjungoje žmonės yra gerbiami ir jaučiasi lyg savo šeimoje. Drąsina ją nepasiduoti baimingoms mintims, ypač po operacijos. Juk geras ūpas, viltis ir tikėjimas ateitimi „stebūklus daro“. Praneša, kas Juozas Petrulis, kol „likviduoja Šiaulių Muzieju“, apsistojo pas jį. Kai važiuos į Vilnių, jam įduos perduoti jai pinigų. Jovarui labiau rūpi Viktorija nei jis pats sau. Pasirašė: „Tavo J. K. Jovaras“.  Bloknoto lapas, kuriame išspausdinta: „LTSR Šiaulių miesto Darbo Žmonių Deputatų Tarybos DEPUTATAS“ (lietuvių ir rusų kalbomis). Rašyta juodu rašalu abiejose blanko pusėse.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei, rašytas 1950 m. kovo 16–17 d. Prašo parašyti jam laišką, netgi piktą. Primena, kad jiedu yra susieti fotografo Stasio Ivanausko, kuomet jis juos, balsuojančius Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kartu nufotografavo. Prašo, kai tik bus Šiauliuose, jį aplankyti. Stebisi jos „kompanija“, siūlo apsispręsti ir pasirinkti. Pasirašė: „J. Kriščiūnas – Jovaras“, „J. Krikščiūnas – Jovaras“, „J. K. Jovaras“. Gelsvas lapas, rašytas juodu rašalu abiejose jo pusėse.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei. Šiauliai, 1950 m. kovo 21 d. Prašo į jį kreiptis įvardžiu „tu“. Jam vienam „ilgu ir nuobodu“, kompanijos jo netraukia. Norėtų gyventi su mylima moterimi, kuriai galėtų daug ką suteikti. Piktinasi veidmainiais katalikais. Siūlo jai apmokėti kelionės į Šiaulius išlaidas. Dabar pats kasdien vaikšto į polikliniką leistis vaistų. Siūlo jai gyventi drauge ir „vienas kitam padėti“. Pasirašė:  „J. Krikščiūnas – Jovaras“. Liniuotas lapas, rašytas mėlynu rašalu abiejose jo pusėse.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas į Šiaulių kalėjimą Trakų gatvėje Viktorijai Sirutavičienei. Šiauliai, 1950 m. gegužės 24 d. Nurašė jai gautą Litfondo direktoriaus laišką, kuriuo prašo atsiųsti nedarbingumo biuletenį. Tuomet Litfondas galės skirti pašalpą žmonos kelialapio į Krymą kainos daliai apmokėti. Jovaras tikisi, kad ji, įskųsta už dailiai nunertas ir pardavinėtas kepuraites, ilgai kalėjime nesėdės. Ketina rašyti Litfondui, kad jis vienas į Krymo kurortus nevažiuos. Tegul išlaisvina žmoną, tada vyks dviese „gamtos grožiu pasidžiaugti. Pasirašė: „Jūsų Jovaras“. Keturi liniuoti puslapiai, laiškas rašytas violetiniu rašalu dviejuose jų.

Eilėraščio „Ko liūdi berželi?...“, virtusio liaudies daina ir išgarsinusio poetą Jovarą (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967), rankraštis. 14 posmelių užrašyti abejose liniuoto popieriaus lapo pusėse. Reverse pasirašyta: „Jovaras.“ Beržas – mylimiausias poeto medis. Mintį parašyti eilėraštį apie beržą jam davė Žemaitė (1845–1921) ir Povilas Višinskis (1875–1906) rašytojų tradiciniame susitikime Vlado Putvinskio (1873–1929) dvare Šilo Pavėžupyje (Šiaulių apskr.). Jovaras parašė 12 posmų eilėraštį, vėliau pridėjo dar du posmus. „Kūrinys artimas tautosakai gamtos sugyvinimu, žmogaus ir medžio dialogu, lyrine nuotaika, mažybinėmis formomis, lengvu, melancholišku melodingumu, ritmika, kompozicine struktūra, kalbos ir vaizdų paprastumu“ (Prėskienis B. Jovaras. Šiauliai, 1995, p. 146). Šią dainą I pasaulinio karo išvakarėse dainavo visa Lietuva, ji tapo ir senosios Amerikos lietuvių kartos daina.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Poeto meilė (Pagal Maironį)“, be datos. Aštuoni posmai, rašyta mėlynu rašalu abiejose liniuoto lapo pusėse. Prie pavadinimo pasirašė: „Jovaras.“ 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Tarybinei – kolektyvinei moteriai“. Šiauliai, 1949 m. balandžio 12 d. Dedikuotas Onai Laumakienei. Rašyta violetiniu rašalu abiejose liniuoto lapo pusėse. Pasirašė: „Jovaras.“ 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) kūrybos, poezijos ir prozos, knygelė „Jausmų kibirkštėlės“. Minkštais viršeliais, antspauduota Juozo Petrulio spaudu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) kūrybos, poezijos ir lyrinės prozos, leidinys „Poėzija“. Tai pirmoji knyga lietuvių kalba, išspausdinta Šiauliuose po spaudos draudimo panaikinimo. Minkštais viršeliais, antspauduota Juozo Petrulio spaudu. Poetas kiekvieną kūrinėlį dedikavo vis kitai merginai, jos tiksliai neįvardindamas. J. Petrulis kai kurias pavardžių santrumpas p. 7-9, 15-17, 29-30 pieštuku patikslino, asmenį trumpai charakterizavo.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) kūrybos, poezijos ir lyrinės prozos knygelė „Sielos aidas“. Minkštais, iliustruotais viršeliais, antspauduota Juozo Petrulio spaudu. J. Petrulis p. 8, 14 pieštuku parašė pavardes žmonių, kuriems šie kūrinėliai buvo dedikuoti.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) poezijos rinktinė „Parinktosios eilės“, skirtos autoriaus kūrybinio darbo 20-mečiui. Minkštais, iliustruotais viršeliais, antspauduota Juozo Petrulio spaudu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.