LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. lapkričio 16 d. Apgailestauja, kad savaitraštyje „Literatūra ir menas“ nebuvo išspausdintas J. Petrulio straipsnis apie Jovaro gimtinės Kalniškiuose išsaugojimą. Taip pat pasakoja apie šios sodybos būklę bei savo pastangas ją paversti memorialine įstaiga. 1 liniuotas bloknoto lapas, rašytas abiejose pusėse mėlynu rašalu. Yra vokas, antspauduotas Vilniuje 1951-11-16.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Juozui Petruliui. Šiauliai, 1946 m. vasario 12 d. Prašo Vilniuje už 150 rub. nupirkti jo paties poezijos knygelių. Parašas: „– J. Kr. – Jovaras.“ 1 pašto kortelė, rašyta abiejose pusėse violetiniu pieštuku, antspauduota 2 pašto spaudais, su 1 pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškelis literatūros tyrinėtojui, žurnalistui, redaktoriui Juliui Būtėnui (1908–1999). Šiauliai, 1947 m. spalio 14 d. Prisireikus savo paties biografijos mašinraščio, duoto J. Būtėnui, įgalioja Juozą Petrulį jį paimti. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. Rašyta vienoje liniuoto lapelio pusėje mėlynu rašalu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) testamentas (nuorašas), parašytas 1943 m. rugsėjo 14 d. Kalniškiuose. 2 liniuoto popieriaus lapai, rašyta abiejose pirmo lapo pusėse juodu rašalu. Pasirašyta: „Jonas Krikščiūnas-Jovaras“. Žemiau yra žaliu rašalu prierašas liudininkams Vincentui Vaitekūnui (1908–1987) ir Sofijai Rudokaitei pasirašyti bei testatoriaus parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui į Palangą. Kalniškiai, 1953 m. liepos 28 d. Dėkoja už sveikinimą, praneša vasarojantis Kalniškiuose ir apie gautą „Literatūros fondo“ pasiūlymą su žmona vykti į Odesą. Rašyta rugiagėlių puokšte iliustruoto atviruko reverse violetiniu rašalu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras ir mano Viktorija – Iki –“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) sonetas „Atgimusiai gamtai“, skirtas Juozui Petruliui, 1953 m. gegužės 14 d. 4 posmai, rašyti rusų dailininko Vasilijaus Semionovičiaus Svarogo (1883–1946) paveikslo „Rožės“ reprodukcija iliustruoto atvirlaiškio reverse violetiniu rašalu. Parašas: „Jovaras“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Iš saulės“, skirtas Juozui Petruliui, kuris atviruką gavo 1951 m. lapkričio 19 d. 6 posmai, rašyti rusų dailininko Vasilijaus Sergejevičiaus Pšeničnikovo (1882–1957) paveikslo „Pavasaris Kryme“ reprodukcija iliustruoto atvirlaiškio reverse tamsiai mėlynu rašalu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. Averse parašyta: „ Gamtos mylimam sūnui – Petruliui Juozui. / Jovaras-K-nas J.“

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Drg. J. Petruliui“, 1951 m. 6 trieiliai, rašyti rusų dailininko Georgijaus Grigorjevičiaus Nisskij (1903–1987) paveikslo „Aukštutinė Volga“ reprodukcija iliustruoto atvirlaiškio reverse tamsiai mėlynu rašalu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Žydėkit rožės!“ Šiauliai, 1951-05-25. 5 posmai, rašyti gėlių puokštės piešiniu iliustruoto atvirlaiškio reverse tamsiai mėlynu rašalu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. Juozas Petrulis pieštuku prirašė, kad atvirukas pridėtas prie 1951-05-30 laiško.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Lakštutė giedojo“, išspausdintas Šiauliuose 1943 m. gegužės 24 d. 3 posmai, spausdinti rašomąja mašinėle vienoje liniuoto lapo pusėje. Pasirašyta juosvu rašalu: „J. Krikščiūnas-Jovaras“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Žmogiškoji meilė“, sukurtas 1943 m. birželio 26 d. Kalniškiuose. 3 liniuoto popieriaus lapai, kuriuose rašomąja mašinėle išspausdintas 21 posmas. Pirmojo lapo apačioje yra šviesiai žaliu rašalu parašytas sakinys – pavadinimo papildymas. 

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) parašyta kalba – trumpa sūnaus Laimono (1912–1924) biografija, jam mirus Šiaulių m. ligoninėje po operacijos, ir pasakyta prie jo kapo. 2 liniuoto popieriaus lapeliai, rašyti abiejose pusėse juosvu pieštuku. 

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.