LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Religinis medaliukas su Berdyčivo Švč. Mergelės Marijos ir Šnipiškių Jėzaus atvaizdais. 

Av.: N[AJŚWIĘTSZA]. P[ANNA]. BERDYCZOWSKA. Berdyčivo Dievo Motinos atvaizdas.

Rv.: P[AN]. – JEZUS NA – SNIPISZKACH w WILNIE.  Šnipiškių Jėzaus skulptūros atvaizdas.

Medaliukas su ąsele ir grandele.

Muziejuje nuo 1954 m.

Av.: N[AJŚWIĘTSZA]. P[ANNA]. BERDYCZOWSKA. Berdyčivo Dievo Motinos atvaizdas.

Rv.: PIUS IX – PONT[ificus]. MAX[imus]. // 1846. Popiežiaus Pijaus IX biustas profiliu į kairę.

Muziejuje nuo 1954 m.

Av.: N[AJŚWIĘTSZA]. P[ANNA]. BIAŁYNICKA. Bialyničų Dievo Motinos atvaizdas.

Rv.: MATKO / MIŁOSIERDIA / POD TWOJĘ / OBRONĘ / UCIEKAMY SIĘ // CAQUÉ SCULP A PARIS

Muziejuje nuo 1954 m.

Av.: Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atvaizdas.

Rv.: WIZERUNEK N[AJŚWIĘTSZY]. P[ANNY]. MARYI OSTROBRAMSKIEJ W WILNIE // POD TWOJĄ / OBRONĘ / UCIEKAMY SIĘ //  F. CHABAUD Sc. A PARIS

Muziejuje nuo 1954 m. 

Av.: Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atvaizdas.

Rv.: WIZERUNEK N[AJŚWIĘTSZY]. P[ANNY]. MARYI OSTROBRAMSKIEJ W WILNIE // POD TWOJĄ / OBRONĘ / UCIEKAMY SIĘ 

Muziejuje nuo 1954 m. 

Vertikalaus formato lakšte vaizduojamas vyskupo Vaclovo Kazimiero Žilinskio (lenk. Wacław Żyliński) reprezentacinis portretas. Vyskupas gimė Merkinėje 1803-03-01, mirė 1863-05-05 Sankt Peterburge (palaidotas Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčioje). 1824 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1826m.  įšventintas kunigu. Minsko kunigų seminarijos teologijos profesorius, rektorius, 1829 m. pakeltas Minsko katedros kapitulos kanauninku. 1830–1846 m. dvasinės katalikų kolegijos Sankt Peterburge asesorius, atstovaujantis Minsko ir Vilniaus vyskupams. 1832 m. vyskupo A. B. Klongevičiaus rūpesčiu perkeltas į Vilnių ir pakeltas Vilniaus kapitulos prelatu scholastu, vėliau dekanu. 1846 m. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I įsakymu (prieštaraujant Vilniaus kapitulai) paskirtas Vilniaus vyskupijos administratoriumi, 1848 m. – Vilniaus vyskupu (1848-12-17 patvirtino popiežius Pijus IX). Garsėjo plačia ir uolia ganytojiška veikla. 1856 m. paskirtas Mogiliavo arkivyskupu (1856-09-30 patvirtino popiežius Pijus IX), bet Vilniaus kapitulos prašymu Vilniaus vyskupiją dar valdė iki 1858 m. Palaikė ryšius su Žemaičių vyskupu M. Valančiumi. Vilniaus katedros kapitulai testamentu paliko 32 Vilniaus vyskupų portretų rinkinį (dauguma jų saugomi Lietuvos dailės muziejuje, kiti – Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje).

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Dievo Kūno koplyčios vitražo eskizas yra tiesiogiai susijęs su Oginskių gimine: LDK kancleris ir Trakų kaštelionas Tadas Pranciškus Oginskis (1712–1783) buvo koplyčios fundatorius, o minėtąjį vitražą 1861 m. užsakė Irenėjus Kleopas Oginskis (1808–1863). Projekto autorystė tradiciškai priskiriama Vilniaus albumo leidėjui J. K. Vilčinskiui, tačiau šis faktas kelia abejonių. Tokia autorystė galėjo įsitvirtinti dėl to, kad į 8 sekcijas suskirstytame vitraže 6 atvaizdai yra atlikti pagal J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“ litografijas. O patį eskizą veikiausiai piešė kitas autorius pagal J. K. Vilčinskio medžiagą. Vitraže pavaizduoti žymūs krašto paminklai: Čenstakavos Dievo Motina, Jėzus Nazarietis iš Vilniaus Trinitorių bažnyčios (dabar esantis Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje), šv. Kazimieras Trirankis pagal Šv. Kazimiero koplyčios tapytą atvaizdą, šv. Jackaus skulptūra ir kt. Apačioje yra įkomponuoti fundatorių herbai – I. K. Oginskio (Oginiec) ir jo žmonos Olgos Kalinovskos-Oginskienės (Kalinowa).

Stanislavas Moniuška. Portretas.

Aleksandras Valickis, pirmasis kompozitoriaus biografas, rašė: „[St. Moniuška] buvo vidutinio, ir net mažesnio ūgio. Turėjo didelę galvą, aukštą, aiškią kaktą, su iškilimais, būdingais aukštesniam protui. Nosis – daili, kiek aštriai užsibaigianti, plaukai šviesūs, akys mėlynos ir išraiškingos. Vienas ryškiausių Moniuškos sielos bruožų buvo ypatingas nuoširdumas; niekada jo lūpos neištarė net ir mažiausio melo. Lig mirties išsaugojo tokį tikėjimą, kokį turėjo vaikystėje.“

Lietuvos ir Vilniaus metropolito Josifo Semaškos (1798–1868) portretas pasižymi meistrišku piešiniu, subtiliai niuansuota tonine modeliuote. J. Semaška kilęs nuo Kijevo, augęs unitų dvasininko šeimoje. 1816 įstojo į unitų seminariją Vilniuje, kurią baigė 1820, įgydamas teologijos magistro laipsnį. Nuo 1822 – Lucko seminarijos profesorius, dekanas, vėliau – prelatas. Po kelerių metų praleistų Peterburge apie 1833 perėjo į stačiatikių tikėjimą. 1845 J. Semaškos pastangomis iš Žyrovičių (dab. Slonimo rajonas Gardino apskrityje) stačiatikių vyskupijos valdyba ir seminarija buvo perkelta į Vilnių, kur persikėlė ir jis pats.

Aprašė Regina Urbonienė

J. K. Vilčinskio leistame spalvotame paveikslėlyje, reprodukuojamas Voliunės gubernijoje (dabartinėje Ukrainoje), Dubno Bernardinų bažnyčioje buvęs šv. Mikalojaus atvaizdas. Šv. Mikalojus - vyskupas, prekybininų globėjas. Vaizduojamas šis šventasis labai puošniuose rėmeliuose, kuriuos sudaro neogotikinių rūmų fasadas. Vyskupo figūra įkomponuota į ovalą su paveikslėlio legenda. Po ovalu - Vytis mėlyno lauko skyde.

(Inf. iš I. Mickūnienės magistrinio darbo "Jono Kazimiero Vilčinbskio "Vilniaus albumo" vaizdų ikonografija: kultūrinio tapatumo aspektai").

J.K. Vilčinskio leistame paveikslėlyje - šv. Benedikto paveikslo  iš Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios kopija. Šventasis Benediktas Nursietis, abatas, Europos globėjas. Vaizduojamas šventasis kylantis į dangų, apsuptas angelų. Vienas iš angelų laiko mitrą, šalia pastoralas - tai pagrindiniai šio šventojo atributai. Paveikslėlis vienas iš kelių Kauno gubernijos bažnyčių altorinių paveikslų kopijų, kurios buvo išleistos J.K. Vilčinskio albumo V serijoje.

Vienas iš J.K. Vilčinskio Vilniaus albume išleistų paveikslėlių. Tai paveikslo kadais puošusio, po 1863 m. sukilimo uždarytą Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies (Vizičių) bažnyčią kopija.Šv. Juozapas sėdi prie stalo ir laiko kūdikėlį Jėzų, ant stalo knyga, o kairėje šalia stovi angelas. Paveikslėlį puošia dekoratyvūs kraštai, apatiniuose kampuose dvi plėšraus gyvūno galvos, viršutiniame dešiniąjame - angelo galvutė, kairiąjame - erelis.