LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Nežinomo fotografo nuotraukos reprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko jūrininkystės archyvo. Užfiksuotas garlaivis „Nordsoen“ (vėliau „Marijampolė“) stovintis uoste prie krantinės. Laivo kairysis bortas prisišliejęs prie krantinės.

Krovininis garlaivis pastatytas 1919 m. Ščecine. Pavadintas „NORDSJÖEN“  1937 m. balandžio mėn. laivą už 13 500 svarų sterlingų nupirko AB „Lietuvos Baltijos Lloydas“ ir pavadino „Marijampolė“. Dydis – 941,8 (939) BRT, 545 (548) NRT.  Keliamoji galia – 1 560 t. Matmenys – 68,22 × 10,02 × 4,28 metrų. Garo mašinos galingumas 600 AJ. 

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko–Vilko marinistinio archyvo.
Plaukiantis garlaivis nufotografuotas  iš kairiojo borto pusės. Anstatas su vairine įrengti laivo korpuso viduryje. Laivagalyje plevėsuoja Trečiojo Reicho vėliava. Ant kamino – gotiška raidė F (laivybos bendrovės ženklas).
Šis laivas 1938–1940 m. priklausė Klaipėdos akcinei bendrovei „Sandėlis” ir vadinosi „Venta”. Vokietijos valdžia jį konfiskavo ir pardavė Dancigo laivų bendrovės savininkui G. Freymanui.

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo.

Garlaivis „Emsgatt“ (buvęs „Käthe“) nuotografuotas nuo kranto arba iš kito laivo. Ant borto, ties baku užrašytas laivo pavadinimas. Laivagalyje ant flagštoko plevėsuoja Vokietijos vėliava.

Krovininis garlaivis pastatytas 1905 m. Vokietijoje. 1919–1923 m. registruotas Klaipėdoje, plaukiojo su Klaipėdos krašto vėliava. 1923–1925 m. plaukiojo su Lietuvos vėliava. Gabeno anglį, medieną, kitus krovinius tarp Baltijos ir Šiaurės jūros uostų. 1939–1959 m. priklausė bendrovei „Kauffahrtei Seerederei Adolf Wiards“ Hamburge. Pavadintas EMSGATT.

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo. Garlaivis „Käthe“ nufotografuotas upėje ar uosto kanale nuo kranto iš priekio kampu į dešinįjį bortą. Kadro apatiniame kairiajame kampe – betoninės krantinės fragmentas. Ties bako galine kraštine ant borto baltomis raidėmis užrašytas laivo pavadinimas. Ant bako matyti įrenginiai, brašpilis ir knechtai. Laivo antstatas įrengtas korpuso vidurinėje pusėje. Dūmtraukio viduryje – dvi šviesios spalvos juostos. Virš antstato kabo gelbėjimo valtis. Tarp bako ir antstato stovi fokstiebis su dviem gervėmis. Priekinė gervė užfiksuota horizontalioje padėtyje, galinė – įstrižai. Fokstiebis pastatytas tarp antstato ir laivagalio. Jis turi vieną įstrižai į laivagalį užfiksuotą gervę. Laivagalyje ant flagštoko plevėsuoja vėliava. Tarp bako ir antstato bei antstato ir laivagalio palei bortus stovi keliolika vertikalių storų karčių, tvirtinančių ant denio sukrautas pjautos medienos rietuves. Kairiajame kadro pakraštyje matyti valtis, kurioje yra žmogus. Toliau – krantinė, pastatai ir želdiniai.

Krovininis garlaivis pastatytas 1905 m. Vokietijoje. 1919–1923 m. registruotas Klaipėdoje, plaukiojo su Klaipėdos krašto vėliava. 1923–1925 m. plaukiojo su Lietuvos vėliava. Gabeno anglį, medieną, kitus krovinius tarp Baltijos ir Šiaurės jūros uostų.

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo.

Garlaivis „Kretinga“ jūroje. Fotografuota iš kito laivo. Garlaivio borto viduryje – užrašas „Kretinga Lietuva“ ir pavaizduota trispalvė vėliava. Ties baku pavaizduota vertikali trispalvė vėliava ir užrašytas laivo pavadinimas. Ant kamino – juosta su „Lietuvos Baltijos Lloydo“ bendrovės ženklu.

Garlaivis „Kretinga“ pastatytas 1920 m. Didžiojoje Britanijoje. 1936–1937 m. priklausė akcinei bendrovei „Maistas“ (vadinosi RIMFROST), 1937–1940 m. – akcinei bendrovei „Lietuvos Baltijos Lloydas“. 1937–1940 m. plaukiojo su Lietuvos vėliava.

1941 m. rugpjūčio 15 d. bombardavimo metu garlaivis nuskendo Baltijos jūroje.

Nespalvota, horizontalaus formato fotonuotrauka. Užfiksuotas – laivininkystės bendrovės „Lietuvos Baltijos Lloydas“ garlaivis „Utena“ kairiuoju bortu pririštas prie krantinės. Ant laivagalio užrašytas garlaivio pavadinimas „UTENA“ ir registracijos uostas „KLAIPĖDA“.
Garlaivis „Utena“, buvęs Norvegijos kompanijos „A/S Kjöleskibene“ laivas „Barfrost“, pastatytas 1920 m. Škotijoje. 1935 metais jį įsigijo akcinė bendrovė „Maistas“, 1936 m. perėmė įsteigta valstybinė jūrų laivininkystės kompanija „Lietuvos Baltijos Lloydas“.

Fotonuotraukoje iš Romano Vilčinsko-Vilko jūrininkystės archyvo – grupė Liepojos jūrų mokyklos absolventų ir dėstytojų.

1936 m. Liepojos jūreivystės mokyklą baigė Lietuvos susisiekimo ministerijos stipendininkai Romanas Vilčinskas (nuotraukoje – antroje eilėje trečias iš dešinės) ir Liudvikas Serafinas (nuotraukoje – trečioje eilėje stovi pirmas iš dešinės).

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo.

Klaipėdos laivininkystės bendrovės „A.H. Schwedersky Nachf“ garlaivis „Friesland“ nufotografuotas nuo dešiniojo upės kranto, plaukiantis link marių. Kairiajame Dangės krante – ryžių malūnas „Astra“.

Fotografavo E. Vorn.

Garlaivis „Friesland“ pastatytas 1904 m. Anglijoje. Pirmasis jo pavadinimas – WELLPARK. Klaipėdos laivininkystės bendrovė „A.H. Schwedersky Nachf“ garlaivį nusipirko iš norvegų bendrovės 1928 metais. Iki 1939 m. kovo mėn. 23 d. laivas plaukiojo su Lietuvos vėliava.

1936–1939 m. garlaiviui „Friesland“ vadovavo kapitonas Zigmas Domeika.

Originalios nuotraukos fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo.

Garlaivis „Gotland“ Klaipėdos uoste. Fotografuota nuo išorinio žiemos uosto pirso į miesto pusę.

Į kairę nuo garlaivio – triaukštis „Lietuvos banko“ sandėlis dvišlaičiu stogu. Už jo – Katalikų bažnyčios bokštas. Už laivagalio matyti Malkų gatvės pastatai, dešinėje – keliaaukštis „Lietūkio“ sandėlis gaubtu stogu.

Fotografavo Zigmas Domeika (1907–1965) – tolimojo plaukiojimo kapitonas. 1936–1939 m. vadovavo garlaiviui „Friesland“.

Garlaivis „Gotland“ pastatytas 1913 m. Antverpene. Laivo dydis – 990 BRT, ilgis – 64 metrai. Priklausė „A. H. Schwedersky Nachf. laivininkystės bendrovei Klaipėdoje.

Nuotraukos kopija iš Romano Vilčinsko-Vilko jūrininkystės archyvo. Užfiksuotas garlaivis „Lettonia“.

Tai – krovininis garlaivis pastatytas 1908 m. Liubeke, Vokietijoje.  Pavadintas „JOHN SAUBER“. Trumpais atstumais galėjo gabenti iki 4 000 tonų akmens anglies. Įgula – 27 žmonės. 1917–1927 m. – savininkas bendrovė „A. H. Schwedersky Nachf.“ Klaipėdoje (išskyrus 1919–1920 m.). Didžiausio tonažo laivas, plaukiojęs tarpukariu su Lietuvos vėliava. 1927–1933 m. – savininkas K. Berzinis (Berziņš) („Connel & Grace“) Niukasle ir Rygoje. Pavadintas „Lettonia“.

Fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo.

Perfotografuota nuotrauka iš periodinio leidinio. Po nuotrauka – teksto fragmentas.

1938 m. pradžioje laivą, priklausiusį daugeliui savininkų, nusipirko transporto bendrovė „Sandėlis“ ir pavadino jį „Neringa“. Per pirmąją kelionę iš Antverpeno į Klaipėdą laivas gabeno druskos krovinį ir pakliuvo į audrą. Jaunas kapitonas A. K. Bertinis pirmą kartą savarankiškai vedė laivą ir net apytiksliai negalėjo nustatyti jo buvimo vietos. 1938 m. vasario 28 naktį „Neringa“ užplaukė ant seklumos netoli Klaipėdos. Kapitoną Jūrų teismas pripažino kaltu ir nuteisė vienus metus kalėti. Laivas nebuvo išgelbėtas.

Nuotraukos, 1938 m. išspausdintos žurnale „Jūra“ Nr. 3, reprodukcija. Užfiksuotas garlaivis „Nida” Klaipėdos uoste. Garlaivis stovi greta krantinės, pasisukęs pirmagaliu į priekį.

Krovininis garlaivis „Nida“ pastatytas 1898 m. Didžiojoje Britanijoje. Pavadintas „LOUGA“. Dydis: 945 BRT, 678 NRT. Keliamoji galia – 1 200 tonų. 1937 m. rugsėjo mėn. nusipirko AB „Sandėlis“ Klaipėdoje. Pavadintas „Nida“. Plaukiojo į Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Olandijos, Lenkijos, Latvijos uostus su grūdų, medienos, gabaliniais kroviniais. Į Klaipėdą atplukdydavo akmens anglį, gabalinius krovinius, trąšas. Plaukdamas su anglies ir kokso kroviniu iš Boston Linkso, 1939 01 28 po pietų užplaukė ant seklumos prie Christiansio salos į šiaurės rytus nuo Bornholmo. Kapitonas ir 14 įgulos narių pasiekė krantą. Išmetus per bortą 140 t kokso, pavyko nuo seklumos nuplaukti. M. Reišys atleido kapitoną K. Daugėlą ir paskyrė kapitonu klaipėdietį E. Tiedtkę. 1939 03 23 laivas nebuvo priregistruotas Šventojoje, ir kapitonas jūroje savavališkai iškėlė Vokietijos vėliavą. Už tai M. Reišys jį atleido.