LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Herbinio antspaudo spaudo sostas bronzinis. Kotas buvęs įtveriamas, medinis, neišlikęs. Spaudo sosto briaunoje trimis grioveliais pažymėta laikymo kryptis (antspaudo viršus). Centrinėje ovalaus spaudo vaizdulio dalyje vienas virš kito sukomponuoti du herbai. Viršutinio, didesniojo herbo skydas rokokinės formos, vienalaukis, su išima papėdėje. Jame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) Minsko vaivadijos herbas – Vytis. Virš skydo kunigaikštiškoji kepurė. Apatiniojo, mažesniojo herbo skydas rokokinės formos, vienalaukis. Jame „Trijų trimitų“ herbas. Virš skydo grafo karūna. Skydo dešinėje ir kairėje pusėse išdėstyta po tris inicialus: „A – S“ (?), „P – Z“ (lenk. pieczęc ziemska), „ W – M“ (lenk. województwa Minskiego). Aplink, vaizdulio pakraščiu, lenkiška (su rašybos klaidomis) legenda: „PIECIENC · ZIEMSKA · WOJEWODZTWA · MINSKIEGO · ROKU · 1765 •“ (Minsko vaivadijos žemės antspaudas, 1765 metų). LDK Minsko vaivadijoje „Trijų trimitų“ herbą turėjo Radvilų ir Rudaminų giminės. Iš Lenkijos į LDK jį 1413 m. Horodlėje pirmoji priėmė Astikų giminė. Antspaudo spaudo vaizdulys įdubaus reljefo, preciziškai išraižytas įgudusio meistro ranka. Jis buvo naudotas paskutiniojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto (1732–1798) valdymo laikais. Spaudas tarnavo įvairiems vaivadijos Žemės teismo raštams, kitiems oficialiems dokumentams antspauduoti (identifikuoti) vaške arba lake. Minsko vaivadija – nuo 1413 m. LDK, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) administracinis teritorinis vienetas, susidedantis iš apskričių (pavietų). Po III ATR padalijimo 1795 m., likvidavus LDK ir Lenkijos valstybingumą, vaivadijos buvo panaikintos. Minsko vaivadijos teritorija įjungta į Rusijos imperijos sudėtį.
Šio spaudo vaizdulyje esantį „Trijų trimitų“ herbą būtų galima sieti su LDK ir ATR valstybės ir kariniu veikėju Juozapu Mikalojumi Radvila (1736–1813), kuris nuo 1764 m. buvo Lietuvos didysis raštininkas, o nuo 1773 m. – Minsko vaivada.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje jungtinis herbas. Jo skydas perskeltas ir perkirstas, keturlaukis. Herbinės figūros laukuose: Pirmame Raištis. Antrame Gulbė. Trečiame Kapas (Bilevičių). Ketvirtame Rožė (Giedraičių). Virš herbo skydo šalmo karūnėlė ir Raiščio herbo sudėtinė (viršutinė) dalis (tarp elnio ragų stovinti moters figūra). Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Nalęcz, Labędz, Mogila, Poraj" (herbų pavadinimai). Svarbiausias laukas herbe yra pirmasis. Šio herbo pirmame lauke Raištis, jo herbo elementas yra ir virš viso jungtinio herbo. Raiščio herbą po 1413 m. Horodlės unijos iš Lenkijos į LDK perėmė Kočano giminė. Vėliau jį naudojo Kočanovskiai, Beklevskiai, Bukojevskiai, Gorskiai, Jodkovskiai, Koženevskiai, Klokockiai, Lažynskiai, Mickevičiai, Mošynskai, Odachovskiai, Parčevskiai, Paruliai, Račynskiai, Sietnickai, Strumilos, Sujskiai, Tanskiai, Dybovskiai. Iš viso Lietuvoje ir Lenkijoje šį herbą turėjo apie 300 giminių.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje jungtinis herbas. Jo skydas perskeltas. Pirmame lauke Suchekomnaty herbas - po Kryžiumi kabantis Trimitas. Antrasis laukas ketvirčiuotas. Jame Pelikano ir (?) herbai. Aplink herbo skydą ir po juo daugybė ordinų. Skydas ant mantijos. Jį laiko du Liūtai.Viš mantijos grafo karūna. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės. Suchekomnaty herbą LDK naudojo Lominskų ir Ovločynskų giminės. Pelikano – Kocielų giminė.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis personalinis antspaudas įspaustas pilkame lake. Apskritame vaizdulyje lenkiškieji Prawdzic ir Godziemba herbai. Abiejų herbų skydai šveicariškos formos, vienalaukiai. Dešiniojo (Prawdzic) herbo skyde virš plytų mūro stovintis Liūtas, priekinėse letenose laikantis lanką (žiedą). Liūtas pasisukęs į dešinę. Virš herbo skydo grafo karūna ir tokia pat Liūto figūra. Kairiojo (Godziemba) herbo skyde stilizuotas trišakis Medis (pušis). Virš skydo grafo karūna ir Riterio, dešinėje rankoje laikančio tokį pat Medį, figūra. Antspaudo vaizdulio apačioje, po herbiniais skydais, matosi 4 neaiškiai atsispaudę inicialai (?). Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Prawdzic - Godziemba" (herbų pavadinimai). Po antspaudu: „Chotomski - " (vieno iš herbų savininkų pavardė).
Godziemba herbo pavadinimas yra kilęs iš pavardės. Pasak legendos, 1094 m. vieno iš mūšių metu, lenkų riteris, pavarde Godziemba, prarado savo ginklą. Vienas iš priešų, matydamas beginklį lenką, puolė jį, norėdamas paimti į nelaisvę. Tada Godziemba prijojo prie artimiausio miškelio, išrovė iš žemės jauną pušaitę ir talžydamas ja prišus, vėl stojo į mūšį. Priešai buvo nugalėti. Už šį drąsų poelgį riteriui Godziembai buvo suteiktas herbas su pušies atvaizdu.
Į LDK šis herbas buvo perimtas 1413 m. Horodlėje. Pirmasis jį priėmė Stanislovas Butautavičius. Vėliau – Mintautų, Godebskių, Juškevičių, Sosnovskių, Sterpinskų ir kitos LDK kilmingųjų giminės.
2007 m. Vilniuje, atstatomų LDK valdovų rūmų teritorijoje, rastas koklis su šiuo herbu, archeologų datuojanas XV a. Iki 2009 m. šis herbinis koklis buvo eksponuojamas nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinio – Taikomosios dailės muziejaus – parodoje „LDK valdovų rūmų archeologiniai radiniai".

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje Junčykų herbas. Jo skydas stačiakampio formos, vienalaukis. Jame dvigubas Kryžius praskelta apačia. Virš skydo šalmo karūnėlė. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Junczyk". Herbo pavadinimas kilęs iš pavardės. LDK laikais Stefanas Junčykas buvo Žygimanto Augusto dvariškis. Jo sūnus Ježis Junčykas – karaliaus kareivis.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Stačiakampyje vaizdulyje du herbai. Dešiniojo (Pilavos) herbo skydas šveicariškos formos, vienalaukis. Jame pustrečio Kryžiaus. Virš skydo grotelinis šalmas anfas su akanto lapų skraiste, papuoštas grafo karūna. Kairiojo herbo skydas šveicariškos formos. Laukai ir figūros juose sunkiai įskaitomos. Virš skydo grotelinis šalmas anfas, papuoštas nenustatyto rango karūna ir puse Liūto, su kardu letenoje, figūros. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Pilava - ". Po antspaudu: „Potocki". LDK Pilavos herbą naudojo Potockių giminė.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Stačiakampyje vaizdulyje Herburto herbas (a atmaina). Jo skydas renesansinės formos, vienalaukis. Jame trys į obuolį įsmeigti Kalavijai. Virš skydo grotelinis šalmas anfas, papuoštas šalmo karūnėle ir trim stručio plunksnom. Jų šonuose inicialai: „J - H". Už skydo kariniai atributai. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Herburt". Po antspaudu: „Hejbowicz". LDK šį herbą naudojo Koziekų giminė.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis personalinis antspaudas įspaustas baltame popieriuje. Ovalaus vaizdulio reljefas iškilus. Jo centre herbas be skydo: Pusmėnulis, ragais aukštyn, ir trys sukryžiuotos perskeltų Strėlių dalys virš jo. Vaizdulio viršuje įrašas: KUCZKURYSZKI. Apačioje lotyniškas herbo devizas: FRANGITUR NON FLECTIT. (Lūžti, bet nelinkti). Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės. Herbų atmainų lentelėse šis herbas įvardintas: „Puslowski". Puzlovskių giminė LDK buvo žinoma Slonimo paviete.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Ovaliame vaizdulyje Vėžio herbas (a atmaina). Jo skydas šveicariškos formos, vienalaukis. Jame neryškiai atsispaudusi Vėžio figūra. Virš skydo šalmo karūnėlė ir tokia pat Vėžio figūra. Jos šonuose inicialai: „B – C". Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje po šiuo antspaudu ranka įrašyta: „Cwirko" (antspaudo savininko pavardė). Herbų atmainų lentelėse yra nurodytos 2 Vėžio (lenk. Varnia) atmainos. LDK XVII a. šį herbą Gardino apskrityje turėjo Gnoinskių giminė.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Stačiakampyje vaizdulyje Raitelio herbas. Jo skydas renesansinės formos, vienalaukis. Jame Raitelis, jojantis į dešinę pusę. Virš skydo grotelinis šalmas su akanto lapų skraiste. Virš jo neaiškaus rango karūna ir stačias Liūtas tarp dviejų Sparnų. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės. Lietuvos herbas – šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, dar vadinamas Vyčiu, yra vienas iš seniausių valstybės herbų Europoje. Ir vienas iš nedaugelio, kurio simbolika buvo perimta ne iš dinastinių herbų, bet iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Kaip personalinį, šį herbą LDK naudojo Butautų, Karijatovičių, Lingvienų, Liubartų, Čartoriskių, Sanguškų, Olelkovičių giminės.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis personalinis antspaudas įspaustas juodame lake. Ovaliame vaizdulyje Volfo ir Lubič herbai. Abiejų herbų skydai ovalo formos, vienalaukiai. Dešiniojo (Volfo) herbo skyde prie trijų Horizontalių juostų stovintis Liūtas, pasisukęs į dešinę. Virš skydo šalmo karūnėlė ir pusė stovinčio Liūto tarp sparnų. Kairiojo (Lubič) herbo skyde Pasaga, galais žemyn, su Kryžiumi viršuje ir viduje. Virš skydo šalmo karūnėlė ir trys stručio plunksnos. Už abiejų herbų skydų kariniai atributai. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Lubicz" (vieno iš herbų pavadinimas). Volfo herbą iš infliantų į LDK Smolensko vaivadiją atsinešė Volfų giminė (į infliantus šį herbą dar XIII a. pradžioje iš Vestfalijos buvo atnešę Kryžiuočiai). Panašų vokiškos kilmės herbą turėjo ir Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo (1310–1370) antroji žmona Adelaida (1341–1371), kilusi iš Heseno.

Aprašė Linas Bubnelis

Herbinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Apskritame vaizdulyje, ant ordino žvaigždės, sukomponuoti Kmita ir Vanago herbai. Abiejų herbų skydai prancūziškos – rusiškos formos, vienalaukiai. Dešiniojo (Kmita) herbo skyde, viena virš kitos, dvi stilizuotos bažnytinės Vėliavos be kryžių, galaiis žemyn. Virš skydo grafo karūna ir penkios stručio plunksnos su Žvaigžde ant jų. Kairiojo (Vanago) herbo skyde Pasaga, galais aukštyn, su Kryžiumi viduje. Virš šio skydo kunigaikštiškoji kepurė ir ant jos tupintis Vanagas, dešine koja laikantis Pasagą su Kryžiumi. Virš abiejų herbų skydų grafo karūna. Jai iš šonų inicialai: "H.X" ir "P. Z". Abu herbus supa banguotas kaspinas, ant kurio prikabinta vienuolika ordinų. Herbų atmainų lentelėse yra nurodytos 4 Kmita herbo atmainos. LDK šį herbą turėjo Kmitų, Voronovskių giminės. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant kartoninės lentelės.
Yra žinomos 27 Vanago herbo atmainos. LDK šį herbą turėjo Nemirų, Ščytų, Berčinskių, Bžožovskių, Chvedkovičių, Černeckių, Gureckų, Jasinskų, Kliševskių, Liaudanskių, Šventickų, Ščepkovskių, Šumskų, Švabų, Vnučekų, Abramovičių, Kiersnovskių ir kitos kilmingųjų giminės. Iš viso Abiejų Tautų Respublikoje Vanago herbą ir jo atmainas naudojo apie 500 giminių.

Aprašė Linas Bubnelis