LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Rankraštis. Lietuvių prozininko, dramaturgo, eseisto Romualdo Granausko (1939 m. balandžio 18 d. –  2014 m. spalio 28 d.) apsakymo „Peteliškė saulėlydy“ juodraštis. Rašyta ranka, juodu tušinuku. Iš viso autoriaus prirašyta penkiasdešimt lapų iš vienos pusės. Pirmojo lapo viršuje nurodyta autoriaus pavardė, pavadinimas „Dvi baltos peteliškės“ nubrauktas, virš jo užrašytas naujas „Peteliškė saulėlydy“. Tekste daug taisymų, pabaigoje nurodyta data „1994 rugpjūtis“, [Lietuva].

Pirmą kartą apsakymas „Peteliškė saulėlydy“ pavadinimu „Su peteliške ant lūpų“ išspausdintas literatūros žurnale „Metai“ (1994 m. Nr. 12), vėliau  apsakymų rinktinėje „Su peteliške ant lūpų“ (Vilnius, 2000 m.).

„Apsakyme „Su peteliške ant lūpų“ keturiasdešimtmetis vyriškis susiduria su iki tol nepažintu transcendentiniu pasauliu, egzistuojančiu jo pašonėje: tėvas per sapną praneša apie savo mirtį, tuščiame užmiesčio name skamba dainos skiemenys ir maldos žodžiai, staiga iš niekur atsiranda peteliškės. Mirtis vaikšto ir veikia tarp gyvųjų kaip svarbiausias personažas“ (Jūratė Sprindytė, iš knygos „R. Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“, Vilnius, 2000 m. p. 8).

Už apsakymą „Su peteliške ant lūpų“ R. Granauskas 1994 metais apdovanotas Antano Vaičiulaičio literatūrine premija, skiriama kas dveji metai už geriausią apsakymą, išspausdintą „Metų“ žurnale“. 

Rankraštis. Lietuvių prozininko, dramaturgo, eseisto Romualdo Granausko (1939 m. balandžio 18 d. –  2014 m. spalio 28 d.) užrašai apsakymui „Peteliškė saulėlydy“. [Lietuva, apie 1994 m.]. Rašyta ranka, juodu tušinuku ant dviejų pilkų popieriaus lapų iš vienos pusės. Tekstas subraukytas. Viename lape – apsakymo pradžios epizodas, kitame – tėvo ir sūnaus dialogas. Užrašai panaudoti apsakymui, kuris publikuotas pavadinimu „Su peteliške ant lūpų“, pirmą kartą išspausdintas literatūros žurnale „Metai“ (1994 m. Nr. 12), vėliau  knygoje „Su peteliške ant lūpų“ (Vilnius, 2000 m.).

Debiutavo rašytojas 1969 metais apsakymų rinkiniu „Medžių viršūnės“. Tarp žymiausių jo kūrinių – apsakymų ir apysakų knygos „Duonos valgytojai“ (1975), „Baltas vainikas juodam garvežiui“ (1987), „Vakaras, paskui rytas“ (1995), „Raudoni miškai“ (1997), „Gyvulėlių dainavimas“ (1998), „Su peteliške ant lūpų“ (2000), „Raudonas ant balto“ (2000), „Šunys danguje“ (2005), apysakos „Jaučio aukojimas“ (1975), „Gyvenimas po klevu“ (1988, tais pačiais metais sukurtas ir LTV filmas), esė rinkinys „Žodžio agonija“ (1999), pjesė apie A. Vienažindį „Rožės pražydėjimas tamsoj“ (1978, pastatyti spektakliai 1978 ir 2008), romanai „Duburys“ (2003, pastatytas spektaklis 2005, sukurtas filmas 2009), „Kenotafas“ (2005), „Rūkas virš slėnių“ (2007), „Trys vienatvės“ (2011), kino scenarijai „Vasara baigiasi rudenį“ (1982), „Neapykantos pamokos“ (1983) ir kiti. Ypač produktyvūs buvo pastarieji rašytojo gyvenimo metai, kai išėjo apysakų knygos „Kai reikės nebebūti“, „Trečias gyvenimas“, apsakymų rinkinys „Išvarytieji“ bei novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai“. 
Už apsakymą „Su peteliške ant lūpų“ R. Granauskas 1994 metais apdovanotas Antano Vaičiulaičio literatūrine premija.