LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei. Šiauliai, kovo 2 d. Prašo jam rašyti, daug, ką tik nori, ką jaučia. Pasiilgo meilės laiškų. Jis į meilę žiūri rimtai. „Pasaulyje nieko nėra gražesnio, kilnesnio, tobulesnio nei brangesnio, už meilę“. Paskutinio susitikimo metu ji jam pasirodė tokia artima. Norėtų mylinčios draugės, su kuria čia, žemėje, būtų „dangus“. Laiškas baigiasi prierašu – posmu. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras“. Vienas lapelis, rašytas mėlynu rašalu abiejose jo pusėse. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas (juodraštis) nenustatytam asmeniui, be datos. Rašo apie Viktoriją Sirutavičienę, kuri moka rusų kalbą ir lietuviškai gražiai rašo. Ji, paleista iš Šiaulių kalėjimo, būtų ir jo literatūrinio darbo, ir buities padėjėja. Jis už ją laiduoja, o kalėjimuose tesėdi tikrieji spekuliantai. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras“. Gelsvas lapelis, rašytas violetiniu rašalu vienoje ir šiek tiek kitoje jo pusėje, taip pat pieštuku.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui. Vilnius, 1949 m. liepos 29 d. Aiškina apie du gyvenimo kelius, dangų ir pragarą, kurie yra mumyse ir kurie yra mūsų valioje. Pataria išsirinkti „kelią į gerą“, būti pavyzdžiu kitiems, kasdien mokytis ir dirbti pagal išgales. Pataria, kaip jiems, jo vaikams Giedriui, Aušrelei ir Laimutei, tvarkytis ūkyje. Siūlo: „Šio laiško nesunaikink“. Keturi puslapiai, rašyta raudonu rašalu abiejose jų pusėse, prierašai – pieštuku. Pasirašė: „Tavo tėvas – J. K-nas“. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui, parašytas 1955 m. kovo 8 d. Džiaugiasi, kad sūnui „gerai sekasi mokytis“. Mano, kad po mirties ateina „nežinomas gyvenimas“, kuriame nėra dangaus nei peklos. Gyvybė yra nemirtinga, o medžiaga, šiluma ir šviesa ir yra „Švenčiausioji Traica“, „bepradinė ir begalinė“. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras.“ Keturi liniuoti puslapiai, rašyta mėlynu rašalu dviejuose jų. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui. Šiauliai, 1954 m. gruodžio 9-10 d. Pataria bendrabučio trukdymus pergalėti, taip pat mokytis „trumpus laiškus rašyti“. Jis pats nori daug rašyti, tačiau kūnas „man jau nebetarnauja“. Kas naktį sapnuoja gimtuosius Kalniškius. Keturi liniuoti puslapiai, rašyta mėlynu rašalu dviejuose jų. Pasirašė: „Jovaras – Jonas ir Viktorija Krikščiūnai.“ Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui. Šiauliai, 1956 m. birželio 3 d. Džiaugiasi, kad sūnus labai gerai išlaikė egzaminus. Jis pats tris savaites gulėjo Šiaulių ligoninėje. Sūnaus draugui Grybauskui, prašiusio jo patarimo, gali atsakyti, kad reikia turėti talentą rašyti, o patarti gali „daug poezijos ir bendrai, daug grožinės literatūros skaityti“. Pasirašė: „Jus gerbią liekame J. K. Jovaras ir Viktorija“. Keturi liniuoti puslapiai, rašyta mėlynu rašalu trijuose jų. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui, be datos. Prašo atvežti jam knygų, laikraščių. Pats turįs visus keturis rusų rašytojo M. Šolochovo, kuris pas jį 1944 m. Kalniškiuose nakvojo, „Tykiojo Dono“ tomus. Vienas liniuotas lapelis, rašyta juodu rašalu vienoje jo pusėje. Pasirašė: „Lieku Jūsų senas tėvukas.“

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Širdis krūtinėj plak“, sukurtas 1950 m. vasario 8 d. Dešimt posmų, rašytų violetiniu rašalu abiejose liniuoto lapo pusėse. Pasirašė: „J. Krikščiūnas-Jovaras“.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) rankraštis „Liūdymas“. Šiauliai, 1956 m.  Pasakoja apie spaudos platintoją Bronių Sipavičių, veikusį  Šiauliuose ir apylinkėse 1906 m. Liniuotas lapas, rašyta juodu rašalu vienoje jo pusėje. Teksto pabaigoje pasirašė: „Krikščiūnas – Jovaras J.“ Kitoje lapo pusėje yra muziejininko Vincento Vaitekūno (1908–1987) įrašas pieštuku.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Poeto meilė (Pagal Maironį)“, be datos. Aštuoni posmai, rašyta mėlynu rašalu abiejose liniuoto lapo pusėse. Prie pavadinimo pasirašė: „Jovaras.“ 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui į Vilnių, kur jis mokėsi Amatų mokykloje. Šiauliai, 1955 m. gruodžio 22 d. Savo ir žmonos vardu sveikina su šventėmis, linki mokytis, savo tėvynei Lietuvai būti naudingu. Pasirašė: „Krikščiūnai – Jovaras Jonas ir Viktorija.“ Keturi liniuoti puslapiai, laiškas rašytas mėlynu rašalu pirmame jų. Trečiame puslapyje taip pat mėlynu rašalu parašytas dviejų posmų eilėraštis „Nors vėjai ūžia...“, 1955 m. gruodžio 18 d. Viršutiniame dešiniajame pakraštyje pasirašė: „Krikščiūnas – Jovaras J.“