LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Nespalvota, vertikalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Kretingos dvaro parko fragmentas. Nuotraukos iš Palangos fotografės Paulinos Mongirdaitės 1890 m. parengto fotoalbumo „Kretynga“ fotokopija.
Matosi Kretingos dvaro parko aikštelė, kurioje auga aukštas, senas, žydintis kaštonas, apjuostas neaukštos karpomos gyvatvorės. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis.
Kretingos dvaro parko senoji, angliško stiliaus dalis pradėta formuoti XIX a. pradžioje, grafų Zubovų laikais. Šalia jo 1875–1880 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo suformuotas geometrinio plano prancūziškas parkas. Nuotraukoje matomas kaštonas patenka į senąją, landšaftinio stiliaus parko dalį.
Nuotrauka saugoma 1995 m. Vilniaus paminklų restauravimo institute parengto fotoalbumo „Buvusio Kretingos dvaro nuotraukos“ XIII lapo reverse.

Nespalvota, kvadratinio formato, lygiais kraštais nuotrauka. Kretingos dvaro užparkis. Nuotraukos iš Palangos fotografės Paulinos Mongirdaitės 1890 m. parengto fotoalbumo „Kretynga“ fotokopija.
Matosi spygliuočiais medžiais apaugusi akmeninga vietovė, kurią miškelio pakraštyje juosia akmenų pylimas. Už želdinių pro miglą matosi tolumoje stūksančios Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios siluetas. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis.
Užparkis buvo tarp Kretingos dvaro sodybos ir vienuolyno žemės. Jis XVII–XVIII a. priklausė Kretingos miesto vaitui paskirtam valakui, o panaikinus miesto savivaldą XVIII a. pab. grįžo dvaro nuosavybėn. Grafai Zubovai akmeningą žemę apsodino spygliuočių miškeliu, kurį pamėgo varniniai paukščiai, dėl ko kretingiškiai užparkį pradėjo vadinti Varnynu. Per Lietuvos žemės reformą 1925 m. užparkis buvo prijungtas prie Kretingos miesto teritorijos ir jame buvo suformuotas miesto parkas.
Nuotrauka saugoma 1995 m. Vilniaus paminklų restauravimo institute parengto fotoalbumo „Buvusio Kretingos dvaro nuotraukos“ XIV lapo averse.

Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Kretingos dvaro II tvenkinio užtvanka. Bendras vaizdas iš rytų pusės. Nuotraukos iš Palangos fotografės Paulinos Mongirdaitės 1890 m. parengto fotoalbumo „Kretynga“ fotokopija.
Matosi Kretingos dvaro II tvenkinio pietvakarinis pakraštys. Palei jį pirmame plane pakrante praeina gruntinis takas, tarp kurio ir tvenkinio pastatyti baltai dažyti akmenys. Antrame plane matosi tvenkinio užtvanka, kuri suformuota iš grunto ir akmenų, kuriais išgrįsta priekrantė. Ties užtvankos viduriu virš vandens pralaidos nutiestas medinis, karkasinės konstrukcijos tiltas su ažūriniais turėklais, jungiantis abu tvenkinio krantus. Už tilto stūkso nedidelis medinis namas dvišlaičiu stogu. Manoma, kad tai parke augintų fazanų sargo namelis, pastatytas XIX a. 8 dešimtmetyje. Fone matosi Kretingos dvaro parko šiaurinis pakraštys, už kurio stūkso palivarko pastatai. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis, kuris apačioje platesnis.
Nuotrauka saugoma 1995 m. Vilniaus paminklų restauravimo institute parengto fotoalbumo „Buvusio Kretingos dvaro nuotraukos“ XIV lapo reverse.

Nespalvota, vertikalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Kretingos dvaro parko altana. Nuotraukos iš Palangos fotografės Paulinos Mongirdaitės 1890 m. parengto fotoalbumo „Kretynga“ fotokopija.
Matosi ant aukštos kalvelės pastatyta atvira, ažūrinė, daugiasienė medinė pavėsinė (altana) su daugiašlaičiu stogu. Jos papėde ir šlaitu kyla vingiuotas, gruntinis, sutvirtintas stambiais akmenimis  takas. Aplinkui kalvą auga želdiniai. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis.
Manoma, kad tai galėjusi būti altana, kuri stovėjo ant Kretingos dvaro I tvenkinio šiauriniame krante XIX a. 8 dešimtmetyje supiltos kalvelės, nuo kurios atsiverdavo vaizdas I tvenkinio su dvaro rūmais ir Kretingos–Salantų kelio panoraminis vaizdas. 
Nuotrauka saugoma 1995 m. Vilniaus paminklų restauravimo institute parengto fotoalbumo „Buvusio Kretingos dvaro nuotraukos“ XV lapo averse.

Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Kretingos dvaro sodyba. Bendras vaizdas iš vakarų pusės, nuo Kretingos kaimo (dab. Basanavičiaus g.). Nuotraukos iš Palangos fotografės Paulinos Mongirdaitės 1890 m. parengto fotoalbumo „Kretynga“ fotokopija.
Pirmame plane plyti Akmenos upė, kurios priešingas krantas apaugęs želdiniais. Už želdinių antrame plane stovi Kretingos dvaro sodybos pastatai: kairėje pusėje – ūkvedžio namas su priestatu. Į dešinę nuo jo kyšo buvusio vandens malūno, kuriame veikė dvaro elektrinė ir stalių dirbtuvės, pastato stogas. Ties viduriu virš želdiniu kyla daržininko tvartų stogas, o už jo pakilesnėje vietoje stūkso dvaro ratinė. Už ratinės dešinėje pusėje matosi dvaro rūmų vakarinis korpusas. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis.
Kretingos dvaro sodyba įkurta XV a. II pusėje – XVI a. pradžioje. Iš pradžių ji buvo medinė, o nuo XVIII a. paskutiniojo ketvirčio pradėta statyti mūrinius pastatus. Pirmieji mūriniai pastatai – ratinė, daržininko tvartas, ūkvedžio namas, mūryti iš akmenų, o apie 1860–1875 m. pastatyti tinkuoto mūro dvaro rūmai.
Nuotrauka saugoma 1995 m. Vilniaus paminklų restauravimo institute parengto fotoalbumo „Buvusio Kretingos dvaro nuotraukos“ XV lapo reverse.

Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Kretingos dvaro ligoninė. Pietinio fasado vaizdas iš pietvakarių pusės. Nuotraukos iš Palangos fotografės Paulinos Mongirdaitės 1890 m. parengto fotoalbumo „Kretynga“ fotokopija.
Pastatas raudonų plytų mūro, dviejų aukštų, su palėpe, šveicariško stiliaus architektūros, su dvišlaičiu stogu. Antrame aukšte per visą sienos plotį įrengtas medinis, ažūrinis balkonas, kuriame stovi keturios senos moterys. Po balkonu prie įėjimo stovi dvi tarnautojos su trimis vaikais. Kairėje pusėje kyšo iš palaidų akmenų sukrauta atraminė sienelė.
Pastatas statytas XIX a. 7 dešimtmetyje kaip poilsinė. Kretingos grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičiaus šeimos rūpesčiu jame XIX a. 9 dešimtmetyje buvo įkurta dvaro ligoninė (lazaretas), kuriame buvo gydomi dvaro tarnautojai ir darbininkai. Pastate taip pat veikė grafienės Sofijos Tiškevičienės išlaikoma našlaičių ir senelių prieglauda, o 1898 m. grafaitė Marija Tiškevičiūtė prie prieglaudos atidarė pirmąjį Lietuvoje lietuvišką vaikų darželį, kuriame ūkio darbų sezono metu prieglobstį rasdavo kumečių vaikai. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis.
Nuotrauka saugoma 1995 m. Vilniaus paminklų restauravimo institute parengto fotoalbumo „Buvusio Kretingos dvaro nuotraukos“ XVI lapo averse.

Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais.

Kretingos bernardinų vienuolyno bažnyčios senojoje, iki 1908 m. rekonstrucijos, sakykloje stovintis vikaras liturginiais rūbais su Šv. Raštu kairėje rankoje. Į kairę nuo jo prie sakyklos sienos atremtas pastatomas laikrodis. Virš sakyklos ir abipus jos kabo Kryžiaus kelio stacijos. Sakyklą puošia medžio raižiniai ir medinės Kristaus ir apaštalų skulptūros. Dešiniajame nuotraukos pakraštyje kyšo senojo Šv. Antano altoriaus kraštas.

Nuotrauka priklijuota prie rusvos spalvos kartono suapvalintais kampais ir aukso spalvos briaunomis. Reverso centre atspaustas violetinės spalvos kaspino pavidalo firminis fotografo ženklas su įrašu: „Wadwicz Mongird / Polangen".

Sakykla įrengta XVII a. I ketvirtyje, skulptūros darytos XVIII a. I pusėje.

Nespalvotas, horizontalaus formato, suapvalintais kampais, atspaustas iš fotografijos atvirukas.
Averse – Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčia ir vienuolynas. Priekinio fasado bendras vaizdas iš pietvakarių pusės. I plane matosi akmenimis grįsta gatvė, už kurios stovi statinių tvorele aptverta mūrinė Šv. Jurgio koplytėlė. Už koplytėlės – akmenų mūro tvora, juosianti šventorių ir vienuolyno sodą (dešinėje). II plane stūkso mūrinė bernardinų bažnyčia su neorenesansiniu bokštu, o dešinėje – dviejų aukštų, tinkuoto mūro vienuolyno rūmai. Viršuje išspausdinta antraštė lenkų ir lietuvių kalbomis: „Kretynga – Kościoł i Klasztor O. O. Bernardynów. / Kretinga – Bažnyčia ir Vienuolynas T. T. Bernardinų“.
Reversas tipinis, spausdintas žalios spalvos poligrafiniais dažais, skersinės pastorintos ištisinės linijos padalintas į laiško (kairėje) ir gavėjo adreso (dešinėje) grafas. Viršuje išspausdinta: „UNION POSTALE UNIVERSELLE RUSSIE. / ОТКРЫТОЕ ПИСЬМОЮ / POCZTÓWKA. / ATVIRAS LAISKAS“. Laiško grafos kairiajame pakraštyje – perspėjimas: „Репродукцiя воспрещена.“ Adreso vietą žymi 4 taškinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos. Dešiniajame pakraštyje pateikti leidėjo duomenys: „Atelier P. Mongird“.
Laiško grafoje juodu tušu ranka įrašyta: „jo / malonybei / Magdelenai / Gadeikaitei.“; adreso grafoje: „parašauu / Kelius žodelius / tamstai Ačou / už pasveikenemo / Ant varda / dėnos. linkėjo / daug labo dėnu. / ir laiminga givenima / Antanas Kusas.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną ir bažnyčią 1605–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). Pagal Krokuvos architekto Slavomiro Odživolskio projektą grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis 1908–1912 m. bažnyčia rekonstruota, praplėsta, pristatytas naujas, neorenesansinis bokštas (sudegė 1941 m. birželio 14 d.).

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno bažnyčios vaizdas iš pietų pusės. Bažnyčia mūrinė, vienbokštė, su renesansine bokšto viršūne ir tokio pat stiliaus signatorijos bokšteliu virš apsidės. Į dešinę nuo bažnyčios stūkso vienuolyno rūmų pietinis korpusas. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčia ir vienuolynas 1907 m. / iš pietų pusės.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. Signatorijos bokštelis statytas XVII amžiuje.

Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno ir bažnyčios šventoriaus vartų bendras vaizdas iš vakarų pusės. Vaizdą rėmina platus baltas laukelis. Nuotraukos kraštai lygūs.
Nugarinėje nuotraukos pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčios šventoriaus didieji / vartai 1907 m.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynas ir bažnyčia pastatyti 1605–1617 m. dvarininkų Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių lėšomis.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės daryto originalaus stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios senasis Šv. Antano altorius.

Altorius medinis, dviejų horizontalių tarpsnių. Mensa stačiakampė, priekinę jos plokštumą puošia Apvaizda ir augalinio motyvo ornamentas. Priešais yra dviejų pakopų laipteliai, ant kurių dešinėje pusėje sėdi mergaitė. Altoriaus pirmojo tarpsnio viduryje kabo stebuklingas Šv. Antano paveikslas, puoštas metaliniu aptaisu. Aplinkui jį sukabintos votos. Paveikslą altoriaus šonuose rėmina po tris kolonas. Viršutinio tarpsnio viduryje kabo nedidelis Švč. Trejybės paveikslas, kurį šonuoe rėmina po kolonėlę. Pakraščiuose stovi dvi šventųjų skulptūros. Abipus altoriaus kabo Kryžiaus kelio paveikslai, o kairėje pusėje kyšo sakyklos kraštas. Nuotraukos kraštai lygūs. 

Nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažn. Šv. Antano / altorius 1907 m.“

Šv. Antano altorius pastatytas XVIII amžiuje. Jį 1759 m. liepos 22 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Altoriuje buvo saugomos Šv. kankinių Simplicijaus ir Faustino relikvijos, o nuo 1862 m. – ir Šv. Antano Paduviečio relikvijos, kurias užantspaudavo Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius, leisdamas išstatyti viešam pagarbinimui antradieniais ir Viešpaties dienomis. Relikvijas aplankiusiems buvo suteikiami 40 dienų atlaidai. Altorius stovėjo bažnyčios navos dešinėje pusėje, tarp įėjimo ir klausyklos. Per 1908–1912 m. bažnyčios rekonstrukciją Šv. Antano paveikslas buvo perkeltas į buvusį Šv. Pranciškaus altorių, o senasis altorius demontuotas, panaudojant jo puošybos detales ir skulptūras kitiems altoriams renovuoti.

Nespalvota, siužetinė, horizontalaus formato nuotrauka. Fotografė – Paulina Mongirdaitė, palanga, XX a. pradžia. Nufotografuoti miško pakraštyje po medžioklės ilsintys 4 medžiotojai – Kretingos dvariškiai (grafų Tiškevičių dvaro tarnautojai). Vienas medžiotojas sėdi ant žemės, pasidėjęs ant kojų šautuvą, šalia kurio pamestas nušautas kiškis, o kitapus – medžioklės trimitas. Dešine ranka jis prilaiko už grandinės kairėje pusėje stovintį medžioklinį šunį, o dešine ranka iš gertuvės pila gėrimą į puodelį šalia dešinėje pusėje priklaupusiam kitam medžiotojui. Už jų auga medis, ant kurio šakos kabo dar vienas nušautas kiškis. Kairėje pusėje stovi dar du medžiotojai, kurių kraštinis prilaiko už grandinės antrą medžioklinį šunį. Visi medžiotojai vilki demisezoninius rūbus, avi aulinius batus. Ant žemės sėdintis vyras dėvi kepurę su snapeliu, o kiti trys – skrybėles. Nuotrauka priklijuota prie pilkos spalvos  kartono, kurio pakraščius puošia augalinio motyvo ornamentas. Reversas baltos spalvos, jo centre atspaustas violetinės spalvos firminis fotografo ženklas – kaspinas su užrašu: „Wadwicz Mongird Polangen“.