LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Viršelio vidinėje pusėje nežinomo asmens įrašas su data. [kirilica] Knygoje 274 psl..

Antraštiniai duomenys: Kalendorius arba Metskajtlus ukiškasis nuog užgimimo viešpaties 1856 metu pribuviniu, turenčiun 366 dienas, kuriame ira: Atsitikimaj ant žiames garsesniejej. Šventes Rima – Kataliku Senoves ir Naujoses gadines. Atmajnas Mienesia ir Ora. Atpuskaj ir Jomarkaj. Pridiejimas su visokiomis žiniomis. Rodiklas saules tekiejima ir užsilejdima. Parašitas par L. Ivinski. Metaj 9 – ti aštuonti nuog pirmojo kalendoriaus lietuviškaj išduota 1846 m. Vilniuje. Kaštu ir spaustuve Juozapa Zavadskia. 1856.

Spaudinys originaliais plono popieriaus viršeliais, kuriame atspausti antraštiniai duomenys. Popierius nedaug papilkėjęs, gelstelėjęs.Knyga restauruota. Paginacija klaidinga: p. 56 pažymėtas 54.
L. Ivinskis kalendorius pradėjo leisti 1846 metais, jie ėjo pamečiui ir iki spaudos draudimo sulaukė 22 skirtingų metų leidimų. Be kalendorinės dalies, juose taip pat buvo spausdinamos žemės ūkio, veterinarijos, liaudies medicinos, astronomijos, istorijos, gamtos mokslų žinios, patarimai valstiečiams. Nuo 1851 m. L. Ivinskis kalendoriuose įvedė literatūrinę dalį, juose skelbė didaktinę prozą, tautosaką. 1859 m. ir 1860 m. kalendoriuose pirmą kartą išspausdino A. Baranausko „Anykščių šilelį“, „Dievo rykštę ir malonę“, kituose numeriuose publikavo S. Valiūno, A. Strazdo, D. Poškos, J. Pabrėžos eilėrasčių, K. Praniauskaitės ir savo paties eiliuotų pasaulietinės literatūros vertimų, originalios kūrybos. Šiame 1856 m. L. Ivinskio kalendoriuje spausdinamas jo didaktinės prozos vaizdelis „Didžiulis“.

Kalendoriuje spausdinama: 1. Kalendorinė-religinė dalis. [3–33 p.] 2. Žemaičių vyskupystės turgaus ir atlaidų dienos. [41–63 p.] Priedas: a) ūkinė, liaudies medicinos, statistikos apie bažnyčias dalis; b) literatūrinė dalis: „Medinis križelis", „Užsimiršimas patajsitas", „Didžiulis". 64 p.– saulės tekėjimo ir laidos kalendorius. Spaudinys 64 psl.

Kitoje titulinio lapo pusėje M. Valančiaus ir P. Kukolniko aprobatos lenkų, rusų kalbomis. 3-4 psl. M. Valančiaus prakalba. Pirmoje giesmyno dalyje V. Valmiko rengtų giesmynų tekstai, o knygos pabaigoje įdėtos A. Baranausko sukurtos giesmės. Jos turi atskirą titulinį lapą, aprobatą. Spaudinys 736 psl. Nėra 629–644 psl., 655–666 psl. 117 psl. suklijuotas.

Antraštiniai duomenys: Kantyčkas arba Kninga giesmiu, par Motieju Volončevski Žemajčiu Viskupa parveizeta ir išnauje išspausta. Vilniuj. Spaustuvej Jozapa Zavadzkia. 1860.
Knyga restauruota, naujai įrišta į odinius viršelius, blokas papilkėjęs, popierius vietomis papilkėjęs, gelstelėjęs. Paginacija klaidinga: p. 263 pažymėtas 163. Knygoje pirmą kartą spausdinamos 5 A. Baranausko giesmės (Artojų giesmės šventos, p. 695 – 712).
M. Valančius tęsė Vilniaus katedros vikaro Vincento Valmiko pradėtą giesmynų leidimą, tačiau juos papildė ir redagavo kalbiniu požiūriu. 1860–1864 m. kantičkas leido Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje, o 1867–1906 m. – Mažojoje Lietuvoje, J. Šenkės, O. Mauderodės ir kt. spaustuvėse. Tai buvo labiausiai paplitusi knyga spaudos draudimo metais. M. Valančiaus kantičkos sulaukė 27 leidimų ir ėjo iki 1930 m.

Antraštiniai duomenys: Živataj švętuju tu kuriu vardajs žemajčej už vis gieb vadinties. Ejlu abiecielas surašiti ir išspausdinti Vilniuj. Kaštu ir spaustuvi Jozapa Zavadzkia. 1861.
Knygos autorius ir knygos parašymo metai nurodyti p. 6, pratarmės pabaigoje: Rasziau Warniusi 1854 metusi. Matejus Wolonczewskis Wiskupas.

Knyga įrišta į rudos spalvos odinius viršelius, kurie puošti gėlių ornamentų įspaudais, dažytais aukso spalva.

Živatai šventųjų pirmą kartą buvo išleisti 1858 m. Tai antrasis knygos leidimas. Anot tyrinėtojų, šioje hagiografinėje knygoje prasiveržia bręstąs rašytojo talentas – ryškūs personažų paveikslai, gyva veiksmažodinė kalba.

Tai istorinis M. Valančiaus veikalas apie Žemaičių vyskupiją. Yra autoriaus prakalba. Abi kūrinio dalys įrištos į vieną knygą odiniais viršeliais su sagtimi. Priešlapyje yra įrašas lenkų kalba. Už titulinio lapo, matyt, vėliau įklijuota M. Valančiaus portretinė nuotrauka. I dalis–337 psl., II dalis–274 psl.

Antraštiniai duomenys: Žemajtiu viskupistę apraše k. Motiejus Volončevskis. Dalis I. Su tobličioms. Vilniuj. Spaustuvieje Juozapa Zavadzki. 1848.
Knyga įrišta į puošnius kietus viršelius, trauktus ruda oda. Viršeliai ir nugarėlė puošti ornamentiniais įspaudais, dažytais aukso spalva. Knygos viršeliai turi geltono metalo užsegimą ir rudos odos dirželį. Knyga puošta atsklanda, yra vinječių, atspausdinta lentelių. Paginacija klaidinga: p. 242 pažymėtas 24.
Knygos būklė: knyga neturi originalių viršelių, lapai vietomis papilkėję, dėmėti, tekste yra nedaug pabraukymų pieštuku.
Priešlapyje yra priklausomybės įrašas lenkų kalba rudu rašalu (žr. pav.), kuriame rašoma, kad ši knygelė priklausė Kazimierui Paulauskui iš Linkimų parapijos. Įrašas datuotas 1863 m. gegužės 4 d.

Antraštiniai duomenys: Žemajtiu viskupistę apraše k. Motiejus Volončevskis. Dalis II. Vilniuj. Spaustuvieje Juozapa Zavadzki. 1848.
Knyga, kaip ir aukščiau aprašytoji, yra įrišta į puošnius kietus viršelius, trauktus ruda oda. Viršeliai ir nugarėlė puošti ornamentiniais įspaudais, dažytais aukso spalva. Knygos viršeliai turi geltono metalo užsegimą ir rudos odos dirželį puošta įspaudais. Knyga puošta atsklanda, yra vinječių. Paginacija klaidinga: p. 56 pažymėtas 46, p. 82–83 pakartoti, p. 192 pažymėtas 102.
Knygos būklė: knyga neturi originalių viršelių, lapai vietomis papilkėję, priešlapyje prirašinėta pieštuku.
Tai pirmasis M. Valančiaus istorinio veikalo Žemaičių vyskupystė leidimas. Dviejose knygos dalyse pateikiama Žemaičių vyskupijos istorija nuo 1413 iki 1841 m. Darbas iki šiol nepraradęs vertės, kaip lietuvių kultūros, švietimo istorijos šaltinis, parašytas tiems laikams neįprasta moksliniui veikalui lietuvių kalba.

„Didžiosios Kalvarijos Žemaičiuose šventė." Eiliuotas tekstas lenkų kalba. Spaudinys naujai įrištas. Yra trys spaudai ir buvusio knygos savininko ekslibrisas. Knygelė 39 psl.

Stanislavas Moniuška.

Daina iš Ketvirtojo namų dainyno Znasz-li ten kraj [Ar žinai šalį tą], žodžiai Johano Volfgango Gėtės.         

Knygoje spausdinamos šešios kunigo J. Želvavičiaus giesmės Senojo Testamento motyvais, parašytos žemaičių tarme. Pradžioje yra autoriaus pratarmė „Lietuv-Žemajtems".

Knygoje spausdinamos šešios kunigo J. Želvavičiaus giesmės Senojo Testamento motyvais, parašytos žemaičių tarme. Pradžioje yra autoriaus pratarmė „Lietuv-Žemajtems".