LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kilimėlis sieninis, nertas iš vilnonių spalvotų (rudų, žalių ir pilkų) siūlų, su kutais. Paklijuotas ant drobės. Siužetas būdingas rusų liaudies stiliui: kilimėlyje vaizduojami ant medžių besiropščiantys meškučiai. Vertingas kaip lietuvės tremtinės Juzefos Lūžienės tremties vietoje Sibire (Irkutsko sr.) 1956 m. sukurtas tekstilės kūrinys, atspindintis tremtinių buitį.

     Juzefa Valančiūtė (1918–?) kilusi iš Narvaišių k., Plungės r. sav. 1939-02-19 ištekėjo už Kupšių kaimo (Kretingos r. sav.) ūkininko Antano Lūžos (1913–?). 1949-04-20 su vyru, sūnumi Antanu ir dukra Regina buvo ištremta į Irkutsko sritį. Tremtyje išmoko siuvėjos amato, apsiūdavo visus Balaganoko gyventojus. 1958-07-04 su šeima paleista iš tremties. Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Kretingoje. Kilimėlį perdavė sūnus Antanas Lūža (1940–2021), dirbęs Kretingos muziejaus fotografu.

Kilimėlis sieninis, nertas iš vilnonių spalvotų (rudų, žalių ir pilkų) siūlų. Paklijuotas ant medžiagos ir laikraščio. Kilimėlyje vaizduojami pamiškėje besiganantys briedis ir stirna. Kūrinys ir jo siužetas būdingas rusų liaudies meno stiliui. Vertingas kaip lietuvės tremtinės Juzefos Lūžienės tremties vietoje Sibire (Irkutsko sr.) 1956 m. sukurtas tekstilės kūrinys, atspindintis tremtinių buitį.

Juzefa Valančiūtė (1918–?) kilusi iš Narvaišių k., Plungės r. sav. 1939-02-19 ištekėjo už Kupšių kaimo (Kretingos r. sav.) ūkininko Antano Lūžos (1913–?). 1949-04-20 su vyru, sūnumi Antanu ir dukra Regina buvo ištremta į Irkutsko sritį. Tremtyje išmoko siuvėjos amato, apsiūdavo visus Balaganoko gyventojus. 1958-07-04 su šeima paleista iš tremties. Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Kretingoje. Kilimėlį perdavė sūnus Antanas Lūža (1940–2021), dirbęs Kretingos muziejaus fotografu.

    Šilkinis, vyriškas kaklaraištis, vienspalvis, pilkas, surištas. Vertingas kaip lietuvės tremtinės Juzefos Lūžienės 1953 m. tremtyje Sibire (Irkutsko sr.) siūtas vyrų aprangos atributas. Juzefa Valančiūtė (1918–?) kilusi iš Narvaišių k., Plungės r. sav. 1939-02-19 ištekėjo už Kupšių kaimo (Kretingos r. sav.) ūkininko Antano Lūžos (1913–?). 1949-04-20 su vyru, sūnumi Antanu ir dukra Regina

buvo ištremta į Irkutsko sritį. Tremtyje išmoko siuvėjos amato, apsiūdavo visus Balaganoko gyventojus. 1958-07-04 su šeima paleista iš tremties. Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Kretingoje.

     Kaklaraištį perdavė Juzefos sūnus Antanas Lūža (1940–2021), dirbęs Kretingos muziejaus fotografu.

   Lininis pagalvės užvalkaliukas. Geltonos, žalios, rudos spalvos šilkiniais siūlais išsiuvinėtos geometrinės figūros. Užvalkalas užsegamas trejomis metalinėmis, juodomis, užspaudžiamomis sagomis. Vertingas kaip lietuvės tremtinės Juzefos Lūžienės tremties vietoje Sibire (Irkutsko sr.) 1952–1954 m. sukurtas namų buities atributas, atspindintis tremtinių buitį.

     Juzefa Valančiūtė (1918–?) kilusi iš Narvaišių k., Plungės r. sav. 1939-02-19 ištekėjo už Kupšių kaimo (Kretingos r. sav.) ūkininko Antano Lūžos (1913–?). 1949-04-20 su vyru, sūnumi Antanu ir dukra Regina buvo ištremta į Irkutsko sritį. Tremtyje išmoko siuvėjos amato, apsiūdavo visus Balaganoko gyventojus. 1958-07-04 su šeima paleista iš tremties. Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Kretingoje.

     Užvalkaliuką perdavė sūnus Antanas Lūža (1940–2021), dirbęs Kretingos muziejaus fotografu.