LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 7-[146] keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo „Skirgaila“, joje yra keturios dalys: „Tarp dviejų pasaulių“, „Aistrų sūkury“, „Palūžusios sielos“, „Bedugnė“; p. 148-[213] drama „Mindaugo mirtis“, joje yra keturios dalys; p. [214] Redakcijos pastabos; knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: istorinė drama „Skirgaila“ yra vienas iš žymiausių ne tik V. Krėvės, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų. Reikšmingu idėjiniu turiniu, stiprių charakterių ir žmogiškų aistrų atskleidimu, tobula dramine kompozicija šis veikalas gali būti statomas greta geriausių pasaulinės dramaturgijos pavyzdžių. „Skirgailoje“ vaizduojama valdovo-žmogaus, atsidūrusio prieštaringų istorijos kelių kryžkelėje, drama, sprendžiama pagonybės ir pagonybės susidūrimo problema. Veikalo siužeto pagrindu paimti XIV a. pab. ir XV a. pr. istoriniai įvykiai Lietuvoje. „Istorinė drama „Skirgaila“ išsiskiria iš kitų V. Krėvės dramine forma parašytų veikalų keliamų problemų gilumu, psichologiniu charakterių pagrindimu, veiksmo įtampa, tobula dramine kompozicija. Pirmas „Skirgailos“ variantas buvo parašytas rusų kalba pirmojo pasaulinio karo išvakarės, kada V. Krėvė gyveno Baku ir varė ten platų literatūrinio ir mokslinio darbo barą, buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Šį draminį veiklą  V. Krėvė skyrė M. Gorkio organizuotam „Lietuvių almanachui“. Išspausdintas jis buvo Vilniuje 1922 m. („Skirgailo. Drama iz žizni Litvy XIV veka“). Vėliau V. Krėvė „Skirgailą“ perkūrė lietuviškai, daug ką pakeisdamas ir papildydamas <...> Pirmas lietuviškas „Skirgailos“ leidimas išėjo 1925 m., o antras – 1938 m. <...> Pastaruoju leidimu ir remtasi, ruošiant šį leidinį. / Drama „Mindaugo mirtis“, vaizduojanti Mindaugo kovą už Lietuvos žemių suvienijimą, perspausdinama iš 1935 m. leidimo. Kaip ir „Skirgailoje“, taip ir šioje dramoje, tesuvienodinti skyrybos ir rašybos dalykai, ištaisytos aiškios korektūros klaidos. Asmenvardžiai ir vietovardžiai taisyti pagal dabar nusistovėjusias formas (Kernavos pilis – Kernavės pilis, Durbių ežeras – Durbės ežeras, Robertas von Dressling – Robertas fon Dreslingas ir kt.). Į veikėjų sąrašą įtrauktas vyskupas Kristijonas, kuris 1935 m. leidime praleistas.“ (V. Krėvė. Skirgaila. Mindaugo mirtis. 1967 m., „Vaga“ P. [214]).

Iliustruotas aplankas. Pirmojo viršelio vidinėje dalyje yra priklijuotas B. Brazdžionio aplankas.

Įrašų nėra. Pirmajame aplanko atvarte nespalvotu pieštuku pabrauktas/pažymėtas sakinys. 

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 7-14 I padavimas „Vakarinė giesmė“; 15-[38] II padavimas „Milžinkapis“; p. 39-[49] III padavimas „Užkeikta merga“; p. 50- IV padavimas „Glišė“; p. 70-[86] V padavimas „Sūrūs vandenys“; p. 87-[119] VI padavimas „Neramūs kalnai“; p. 120-[152] VII padavimas „Kunigaikštis Kunotas“; p. 153-[210] VIII padavimas „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“; p. 211-[216] IX padavimas „Daina apie Arą“; knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: padavimuose vaizduojami senosios Lietuvos laikai. Kūriniai sudaro įtaigų romantinį senosios Lietuvos modelį. juose įkūnijama idealizuota tautos vizija, apeliuojama į buvusios pagoniškos tautos didybę. Kūriniuose atsispindi personažų vidiniai prieštaravimai, idealizmas, individualių išgyvenimų dramatizmas.

Iliustracijos: aplanke. Pirmojo viršelio vidinėje dalyje yra priklijuotas B. Brazdžionio ekslibris.

Atspausta iš „Aidų” kultūros žurnalo 1962 m. 7, specialaus Maironio numerio, ir 1963 nr. 4 ir 5.

Titulinis lapas: knygos pavadinimas. Antroje lapo pusėje nurodytas knygos rėmėjas, leidimo vieta, metai ir kt. leidybiniai duomenys.

Įrašai: B. Brazdžionio pažymėtas tekstas: p. 42, 118, 178, 179, 182, 186, 190.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, paantraštė, leidimo vieta, metai, leidyklos emblema.

Turinio anotacija: Dviejų dalių poema. „Mindaugas” paliečia Lietuvos kūrimą ir mūsų karalių Mindaugą. Šioje dramoje yra pasakojama apie Mindaugo siekį sukurti vieningą valstybę ir pastangas tai darant. 

Įrašai: nespalvotu pieštuku [B. Brazdžionio] ranka p. 47, 50, 51, 55, 78, 79, 87, 88, 92, 93, 106, 108, 109 pažymėtas tekstas.

Titulinis lapas: autoriaus slapyvardis, knygos pavadinimas, leidyklos emblema, leidimo vieta ir metai. Antroje lapo pusėje nurodytas knygos dailininkas. 

Knygos sandara: p. 5–[215] eilėraščiai, p. 216–[219] Abėcėlinė kūrinių rodyklė, p. 220–[223] Turinys.

Iliustracijos: aplanke, p. [14], [47], [55], [73], [90], [115], [133] [148], [177], [208], [215].

Titulinis lapas: autoriaus slapyvardis, knygos pavadinimas, leidyklos emblema, leidimo metai ir vieta. Antroje lapo pusėje nurodytas dailininkas, leidykla, leidimo metai.

Knygos sandara: p. 5–215 eilėraščiai; p. 216–223 Turinys.

Iliustracijos: aplanke, [12], [25], [32], [48], [75], [88], [112], [148], [154], [168], [176], [202].

1953 metais A. Landsbergiui už romaną „Kelionė” skirta dienraščio „Draugas” premija.

Prieštitulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas. Antroje lapo pusėje nurodyta leidėjai, leidimo metai, spaustuvė, leidimo vieta.

Titulinis lapas:  autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos emblema. Antroje lapo pusėje nurodyta aplanko dailininkas.

Turinio anotacija: „Kelionės“ rėmai nėra komplikuoti. Knyga turi šiek tiek bendro su vadinamaisiais kelionių romanais. Skirtumas tasai, kad čia veikimas eina ne normaliose, o karo metų aplinkybėse, — bėgimas iš Lietuvos, prievartinis darbas vokiečių fabrike, nacių žlugimas ir galutinis vyriausio veikėjo apsisprendimas: atsigręžti prieš raudonąjį tvaną! Į šiuos spielčius įspraudžiamos įvairios scenos ir žmonės. Matome paskutinį Lietuvos vaizdą, kelionę svetur, darbus prie mašinų, pokarinę suirutę, idėjiškai skirtingus personažus — nacinės, komunistinės, krikščioniškos spalvos, arba ir visai be jokių spalvų. Visa tai lengvai galėtų sutilpti ir mūsų tradicinio romano apimtyje. Tačiau Algirdas Landsbergis, psichologine prasme, prašoksta ligšiolinę mūsų grožinės prozos vagą ir įneša moderninės psichologijos, vietomis gan gausiai. Jo knygos lapuose randame ir pasąmonės, ir sapnų, ir dar kitų ne taip jau racionalių savybių <...> pasąmoninis gyvenimas jo romane yra sukontroliuotas ir suveržtas. Jis neišeina į lankas, o yra santūrus ir naujosios psichologijos pastangomis pasinaudoja tik tiek, kiek tai reikia jo meniniam uždaviniui.

Šį bruožą — naujus psichologinius atspalvius — autorius daugiausia taiko savo pagrindiniam veikėjui Juliui. Kiti atžymėti maždaug tradicinio realizmo ženklu. Jų čia yra visa maišatis — iš visų žemės kraštų — rusų, armėnų, prancūzų, olandų, vokiečių ir dar kitų. Taip kad Julius jų tarpe yra vienintelis žmogus iš mūsų krašto. Autorius iš jo nenorėjo padaryti kokio apvalaus personažo, o paliko jį, lyg kokį veidrodį, kuriame atsimuša ir įvykiai, ir kiti žmonės. Pro jo akis matome pasaulį, ir kartais kyla įspūdis, lyg knyga būtų rašyta pirmo asmens vardu. Tokiais atvejais vyriausias veikėjas yra sunkiau apčiuopiamas. Jis mažiau turi galimybės gyventi, kaip kad iš knygos lapų išeina ir gyvena Eugenija Grandet, Pjeras, Skirgaila ir visa minia kitų. Užtai "Kelionėje" daug daugiau sučiuopiami yra visokie Weissai, Hildės, Grigorijai, Lcrenzo ir panašūs. Daugelis jų yra visokių vėjų perpūsti ir be moralinės atsakomybės. Viena, čia jie galėjo būti savo aplinkumos paveikti, antra — čia gal atsimuša kai kurių autorių mintis, kad nereikia puritoniškai žiūrėti į žmogaus veiksmų pavaizdavimą. Iš visų jų savo dvasiniu atsparumu išsiskiria Grigorijus, tikrasis krikščionis, panašus į tuos geruosius krikščionis <...>. Jisai „Kelionėje“ nėra atsitiktinis veikėjas, o reikalingas visai idėjinei knygos sąrangai, privedančiai prie įspūdingo ir prasmingo finalo. Šio finalo šviesoje kaip tik ir tektų nusverti visą romano mintį, o ne kabinėtis prie pavienių slidžių scenų. Tokį idėjinį įprasminimą vėl reikėtų laikyti nauja žyme dabartinėje mūsų beletristikoje, kuri linkusi savo herojus išgelbėti iš bolševikų nagų. bet nepagalvoja, kas išdrįs stoti veidas į veidą prieš komunizmą, atsigręžti ir savo dvasine jėga kovoti, net jeigu šis apsisprendimas tokiam žmogui ir reikštų ėjimą į tikrą mirtį.<...>“ („Aidai“. 1955 sausis.  1 numeris. )

Iliustracijos: pirmajame viršelyje, aplanke. Dailininkas Vytautas L. Adamkevičius.

Prieštitulinio lapo antroje pusėje priklijuotas B. Brazdžionio ekslibris.

Įrašai: prieštitulinio lapo antroje pusėje yra [parašytas įrašas]. Jis užteptas baltais dažais, todėl jis yra neparskaitomas. P. [5] pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta: „Kokių?“. P. 101 pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta „Kiolne“. P. 102, 104, 106, 192 parašytas neperskaitomas komentaras. P. 103 paraštėje patašytas komentaras „nebuvot“. P. 105 paraštėje parašyta „ė“. P. 115 pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta: „kam tai / leisti?“. P. 127 pažymėtas tekstas, parašyta komentaras: „kitur / kitaip“. P. 129, 131, 132, 148, 194 pažymėtas tekstas. P. 130 pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta: „Užsnūdo / ir / išėjo“. P. 230 paraštėje parašyta: „Ar tai / Lietuva?“. P. 259, teksto pabaigoje parašyta: „103 – vardo prasmė?“

Vilniaus miesto 650-sioms metinėms.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos emblema.

B. Brazdžionio pieštuku pažymėtas tekstas: p. 52, 54, 94, 99, 149.

Tituliniame lape yra knygos pavadinimas, paantraštė, leidyklos pavadinimas, leidimo vieta ir metai. Lapas pažymėtas B. Brazdžionio asmeniniu spaudu su monograma.

Knygoje yra B. Brazdžionio įrašai p.: 5, 6 (įrašas paraštėje: kliūtys / kaip švelniai), 7 (įrašai paraštėje: (kairėje) kam padėjo; (dešinėje) čia teigiamai kitur – žiūr.– neigiamai jie veikė; (apačioje) sunku nepripažinti), 8 (įrašas paraštėje: ką gi, reikia bent nusiminti), 9 (įrašas paraštėje: vėl: nėr revol. idėjų / [neįskaitoma] / nuopolis) 10 (įrašas paraštėje: ieško nors trupinėlio), 11, 12 (įrašas paraštėje: vis dėlto reikia prisipažinti), 13, 14 (įrašas paraštėje: ką ir besakyti; (apačioje neįskaitoma), 15 (įrašas paraštėje: nuo šio laiko rusų poezija...), 16 (įrašas paraštėje: pamanykit), 17 (įrašas paraštėje: ir daug / ir ne; tremtis ir depresija), 18.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 9-33 I skyrius „Saulėj popietinėj“; p.  [37]-[64] II skyrius „Neištartu vardu“; p. 69-[109] III skyrius „Į būtį neramią“; p. 110-111 Turinys.

Turinio anotacija: „Pirmoji autoriaus knyga, sukurta remiantis autobiografine pedagogo patirtimi. Apysakos veiksmas vyksta pirmųjų pokario metų kaime. Valstiečio sūnus, jaunas mokytojas Petras Bingelis iš pradžių bando atsidėti vien savo darbui, nesikišti į sudėtingus pokario metų įvykius. Naujas Tarybinis gyvenimas padeda jam pilietiškai apsispręsti, brandina jį kaip žmogų ir pedagogą“ (Mizeras V. Skambutis šaukia. V.: „Vaga“, 1985. Knygos anotacija, esanti paskutiniame knygos lape).

Iliustracijos: p. [5], [6], [11], [12], [33], [34], [47], [48], [65], [66], [79], [80], [85], [86], [95], [96].

Įrašai: nespalvotu pieštuku [B. Brazdžionio] ranka p. 90 pažymėtas tekstas, parašyta „praleisti 3 posmai“.

JAV Lietuvių bendruomenės Centr. Švietimo Tarybos 1960 m. vasario 16 d. posėdžio nutarimu šis vadovėlis pripažintas tinkamu aukštesniosioms lituanistinėms mokykloms.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas,  leidykla, leidimo metai. Antroje lapo pusėje nurodyta leidykla, spaustuvė, egzempliorių skaičius ir kt. leidybiniai duomenys.

Knygos sandara: p. 7-10 Įvadinis žodis; p. 11-18 I skyrius „Lietuvių literatūra po spaudo atgavimo“; p. 19-99 II skyrius „Vincas Krėvė; p. 100-123 III skyrius „Antanas Vienuolis“; p. 124-131 IV skyrius „Julijonas Lindė-Dobilas“; p. 132-149 V skyrius „Ignas Šeinius“; p. 150-157 VI skyrius „Jurgis Savickas“; p. 158-171 VI skyrius „ Petras Vaičiūnas“; p. 172-186 VII skyrius „Faustas Kirša“; p. 187-223 VIII skyrius „Vincas Mykolaitis-Putinas“; p. 224-250 IX skyrius „Balys Sruoga“; p. 251-262 X skyrius „Jurgis Baltrušaitis“; p. 263-280 XI skyrius „Kazys Binkis“; p. 284-286 XII skyrius „Kiti šio laikotarpio rašytojai“; p. 287-298 XIII skyrius „Nepriklausomybės laikotarpio literatūros apžvalga“; p. 299-329 XIV skyrius „Jonas Aistis“; p. 330-340 XV skyrius „Antanas Miškinis“; p. 341-374 XVI skyrius „Bernardas Brazdžionis“; p. 375-378 XVII skyrius „Beletristika“; p. 379-391 XVIII skyrius „Juozas Grušas“; p. 392-408 XIX skyrius „Antanas Vaičiulaitis“; p. 409-416 XX skyrius „Drama“; p. 416-421 Retesnių žodžių ir literatūrinių terminų paaiškinimas; p. 422-423 Literatūra ir šaltiniai; p. 424-430 turinys.

Iliustracijos: tituliniame lape, p. 12, 14, 19, 100, 124, 132, 150, 158, 172, 187, 211, 224, 251, 263, 288, 291, 299, 330, 341, 392. Iliustracijos papildo tekstą, jose pateikiamos autorių fotografijos, įvairių leidinių faksimilės.

Įrašai: priešlapyje mėlynu rašalu autoriaus autografas B. Brazdžioniui. Nespalvotu pieštuku p. 187 parašytas komentaras.

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, slapyvardis, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos emblema. Antroje lapo pusėje nurodytas knygos tiražas, spaustuvė, leidykla, leidimo metai.

Knygos sandara: p. 5-6 yra įvadinis tekstas „Sumanęs išleisti apypilnį savo lyrikos rinkinį...“; p. 9-22 I skyrius „Sentimentalinis gegužis“; p. 25-62 II skyrius „Tolimi atgarsiai“; p. 65-116 III skyrius „Keliantis laisvei“; p. 119-183 IV skyrius „Tarp dviejų aušrų“; p. 187-255 V skyrius „Keliai ir kryžkeliai“; p. 259-294 VI skyrius „Poemos“; p. 295-298 turinys; knygos gale yra V. Mykolaičio-Putino leidinių sąrašas.

Turinio anotacija: „Šiame rinkiny eilėraščiai sudėti, apskritai chronologine tvarka. „Sentimentalinio gegužio“, „Tolimų atgarsių“ ir „Keliantis laisvei“ skyriai, su retomis išimtimis, apima 1911-1921 m., „Tarp dviejų aušrų“ 1921-1926 m. ir „Keliai ir kryžkeliai“ 1926-1936 m. Į paskutinį „poemų“ skyrių sudėjau ilgesniuosius siužetinius eilėraščius, parašytus 1918-1925 m.

Įrašai: prieštituliniame lape viršuje yra B. Brazdžionio parašas. Nespalvotu pieštuku [B. Brazdžionio] ranka pažymėtas tekstas, parašyti komentarai p. 46, 144, 145.