LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Piešinyje detaliai pavaizduotas žaliadumblis - maurarykštė Cladophora sp.

Maurarykštės sutinkamos iki 10 m gylio. Bangos dažnai atplėšia jas nuo substratų ir plukdo vandenyje arba išmeta į pakrantę. Baltijos jūroje maurarykštėmis minta kai kurie bestuburiai.

Piešinyje pavaizduotas šakotasis banguolis.

Šakotasis banguolis Furcellaria lumbricalis yra rausvai rudos spalvos dumblis, galintis išaugti maždaug iki 30 cm. Augimo metu kiekviena šakelė dalijasi į dvi. Europoje jis aptinkamas teritorijoje nuo Šiaurės Norvegijos iki Biskajos įlankos, Baltijos jūroje, taip pat prie Italijos ir Sardinijos. Rytinėje Baltijos dalyje jis gausiai auga Rygos įlankoje, Vakarų Estijos salyne ir Suomijos įlankoje, Lietuvos ir Latvijos priekrantėse. Lietuvos pakrantėje tarp Palangos ir Šventosios banguolis formuoja ištisus sąžalynų ruožus, kur gyvena midijos ir ūsakojai vėžiagyviai. Čia yra svarbiausios pavasarį neršiančių strimelių nerštavietės, priviliojančios daug kitų žuvų ir jūrinių paukščių, nes jie randa pakankamai maisto.

Šakotasis banguolis turi antibakterinių ir antigrybelinių medžiagų.

Piešinyje pavaizduotas pūslėtasis guveinis.

Pūslėtasis guveinis Fucus vesiculosus yra tipiškas Baltijos jūros priekrančių daugiametis dumblis, augantis 1–6 metrų gylyje ant kieto uolėto dugno. Jų sąžalynai yra pačios turtingiausios rūšių Baltijos jūros ekosistemos. Pūslėtasis guveinis itin paplitęs Rygos įlankoje, Vakarų Estijos salyne ir Suomijos įlankoje. Lietuvos priekrantėje jis neauga dėl stiprios bangų mūšos audrų metu, tačiau iš kitur atplukdytas jų nuolaužas galima rasti išmestas paplūdimiuose. Plokšti, šakoti guveinio lapai yra padengti oru pripildytomis pūslelėmis, kurios yra svarbios fotosintezei. Esant palankioms sąlygos, šie makrodumbliai gali užaugti iki 2 metrų.

Pūslėtieji guveiniai naudojami medicinoje, kosmetikoje ir maisto pramonėje.

Piešinyje pavaizduoti į smėlį užsirausę bestuburiai: iškišę sifonus dvigeldžiai moliuskai, daugiašerės kirmėlės. Tai - gilesnės smėlio šlaitų vietos, kur bangų poveikis dugnui yra mažesnis, temperatūra ir kitos gyvenimo sąlygos kinta mažiau. Povandeninėmis kameromis mokslininkai užfiksavo gausybę mažyčių urvų, smėlio vamzdelių ir kyšančių sifonų, patvirtinančių, kad čia gausu gyvybės. Kiek giliai smėlyje bebūtų užsirausę šie gyvūnai, jie yra dugninių žuvų ir nardančių jūros paukščių maistas.

Piešinyje pavaizduoti devyni fitoplanktono organizmai: 1. Aphanizomenon flos-aquae; 2. Microcystis sp.; 3. Planktothrix agardhii; 4. Heterocapsa rotundata; 5. Asterionella formosa; 6. Diatoma tenuis; 7. Skeletonema marinoi; 8. Stephanodiscus rotula; 9. Thalassiosira baltica.

Fitoplanktonas - augalinis planktonas - vandens storymėje dreifuojančių mikrodumblių visuma.

Piešinyje pavaizduoti devyni zooplanktono organizmai: 1. Pseudocalanus sp.; 2. Temora longicornis; 3. Acartia longiremis; 4. Bosmina coregoni; 5. Evadne nordmanni; 6. Podon sp.; 7. Keratella cochlearis; 8. Polychaete trochophore lerva; 9. Bivalvia lerva.

Zooplanktonas - smulkių jūrinių bestuburių, dreifuojančių vandens storymėje, visuma. Zooplanktonas yra labai svarbus jūrinių gyvūnų mitybos tinkle.

Horizontalaus formato piešinyje pavaizduota jūros vandens storymė (pelagialė) su gyvūnais: Baltijos pilkuoju ruoniu, laibasnapiu narūnėliu, lašiša, būriu bretlingių, mizidėmis ir ausytąja medūza.

Pelagiãlė (gr. pelagos - atvira jūra) - atviros jūros arba vandenyno vandens masė. Vidutinis Baltijos jūros vandens storymės gylis yra apie 53 m. Giliausia vieta Landsorto įduboje siekia 459 metrus. Pelagialėje nuolatos judėdami gyvena gausybė jūrinių organizmų, kurių didžioji dalis - planktoniniai mikroskopiniai dumbliai arba gyvūnai. Nors vanduo nuolat maišosi, jame išlieka skirtingos temperatūros ir druskingumo sluoksniai, kurie svarbūs daugeliui gyvųjų organizmų. 

Horizontalaus formato piešinyje pavaizduotas Baltijos jūros paplūdimys. Prie vandens stovi rudgalvis kiras, upinė žuvėdra, ant smėlio guli vandens išplauti šakotojo banguolio fragmentai, gintaras. Tolumoje - šeima, einanti paplūdimiu.

Tai - plūsmo ruožas - buveinė, kurioje ties kranto linija smėlį nešiojančios bangos jungia paplūdimį ir jūrą. Dėl audrų ir kintančio užliejimo ta pati paplūdimio dalis gali atsirasti  tai po vandeniu, tai sausumoje. Plūsmo ruože iškart po audrų galima pastebėti su dumbliais išmestas šoniplaukas. Tarp smėlio dalelių, kur sulaikoma drėgmė, laikosi mokroskopinio dydžio gyvūnų bendrijos, mokslininkų vadinamos meiofauna. Giliai smėlyje įsikasusios gali gyventi sausumos šoniplaukos (smėlio blusos).

Horizontalaus formato piešinyje pavaizduotas smėlėtas jūros dugnas ir vanduo. Nardo jūriniai paukščiai rudakaklis naras ir alka. Plaukia strimelių būrelis, ant dugno guli upinė plekšnė, pusiau įsirausęs į smėlį mažasis tobis, vėžiagyviai - blyškusis jūrvėžys, smėlinė krevetė ir virš jos - mizidės.

Lietuvos vandenyse smėlėtų šlaitų buveinės yra palei Kuršių neriją, o taip pat palei Šventąją ir Būtingę. Jūros bangų suneštame priekrantės smėlyje rausiasi įvairios daugiašerės kirmėlės, jūriniai moliuskai - Baltijos makoma ir smėlinė mija, vėžiagyviai - smėlinė krevetė bei jūrų tarakonas; plaukioja žuvys - uotai, plekšnės, tobiai, maisto ieško žiemojantys paukščiai –  nuodėgulės, ledinės antys, rudakakliai ir juodakakliai narai.

Horizontalaus formato piešinyje pavaizduota jūros gelmė ir dugnas bei ant lyno nuleista povandeninė vaizdo kamera, kurios nušviestame ruože matosi plaukianti menkė ir dugnu šliaužiantis blyškusis jūrvėžys (jūrų tarakonas).

Giliavandenės dykumos - jūros dugno teritorijos, kuriose nepakanka deguonies, Dėl to čia dumble gyvena tik mikroorganizmai, nereikalaujantys deguonies. Čia nusėda ir teršalai. Susidaro didelės sieros vandenilio koncentracijos.

Kartais po labai didelių audrų druskingas ir prisotintas deguonies vanduo iš Šiaurės jūros pasiekia šiaurines bei centrines Baltijos sritis. Tuomet giliuose vandenyse laikinai atsiranda gyvybei tinkamas vanduo ir su juo atkeliauja kai kurie Šiaurės jūros gyvūnai. Trumpam giliavandenės dykumos atgyja, iš seklesnių vietų čia atkeliauja judrūs reliktiniai jūrų tarakonai. Tai trunka neilgai, nes pasibaigus deguoniui, šios vietos lieka kaip ir anksčiau, tinkamos tik bakterijoms.

Horizontalaus formato piešinyje pavaizduotas akmenuotas, uolėtas dugnas ir daug jūros gyvūnų. Ieškodami maisto nardo jūrų paukščiai - ledinė antis, sibirinė gaga, ausuotasis kragas. Kairėje plaukioja neršiančių strimelių būrys, o žemiau ant šakotojo banguolio sąžalyno - jų ikrai. Tarp dugno riedulių įsitaisiusios žuvys - ungurys, ciegorius, builis, paprastoji gyvavedė vėgėlė ir atėjūnas juodažiotis grundalas. Piešinio apatiniame kairiajame kampe pavaizduoti tarp dumblių tūnantys  Baltijos lygiakojai vėžiagyviai, ant kieto substrato prisitvirtinusios jūrų gilės ir gausi dvigeldžių moliuskų midijų kolonija.

Baltijos jūros rifai -  kieto grunto arba smėlėto dugno su rieduliais buveinės, pasižyminčios didele biologine įvairove. Lietuvos pakrantėje jie driekiasi iki 20 m gylio nuo Karklės iki Latvijos sienos. Tai ne biologinės kilmės rifai, kuriuos šiltose jūrose „pastatė“ koraliniai polipai. Baltijos rifus suformavo prieš 13 tūkst. metų praslinkęs paskutinysis ledynas.