Paieškos kriterijai:

  • Literatūra, šaltinis, publikacija: Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje, sud. Senčila V., Klaipėda: Libra memelensis.
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Medalis „Lietuvos jūrų laivininkystei 25 metai“

    Medalis „Lietuvos jūrų laivininkystei 25 metai“

    Averso centre - iškilaus reljefo užrašas „LISCO“. Pavaizduotos dvi Pasaulio gaublio pusės su Merkatorijaus projekcijos linijomis. Viršuje - kompanijos logotipas, apačioje - skaičius 25.

    Reverso centre - kompaso vėjų rožė su raidėmis W (West – Vakarai) ir O (Ost – Rytai). Ties briauna -  iškilaus reljefo užrašas LITHUANIAN SHIPPING COMPANY • LIETUVOS JŪRŲ LAIVININKYSTĖ •.


    1969 m. sausio 1 d. buvo įkurta Lietuvos jūrų laivininkystė (Lithuanian Shipping Company – LISCO). Pradžioje jos laivyne buvo 14 krovininių jūrų laivų: šeši „Donbas“ serijos (1957 m. statyti Lenkijoje), keturi „Liberty“ (1943 m. statyti JAV), keturi „Igarkales“ serijos (1962 m. statyti Suomijoje) garlaiviai. Kompanijos, pavaldžios tuometinei SSRS jūrų laivyno ministerijai, pagrindinė funkcija buvo įvairios žaliavos, birių ir krovinių pakuotėse gabenimas. 1979 m. bendrovė turėjo 37 laivus. Laivai gabeno medieną, trąšas, druską, celiuliozę į Karos ir Baltosios jūros, Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos uostus. Iš Igarkos į Vakarų Europos uostus gabenta mediena (rąstai), iš Klaipėdos į VDR ir VFR plaukiojo laivai su metalo kroviniu. „LISCO“ laivai su kroviniais pasiekdavo JAV, Kanados, Japonijos, Pietų Amerikos ir Kubos uostus. 1986 m. spalio 3 d. Klaipėdoje pradėjo veikti geležinkelio vagonus gabenančių keltų tarptautinė perkėla. Ją aptarnavo trys Lietuvos jūrų laivininkystės keltai „Vilnius“, „Kaunas“, „Klaipėda“ ir du Vokietijos keltai „Petersburg“ (anksčiau „Mukran“) ir „Greifswald“. Visi penki pastatyti Vismaro (Vokietija) laivų statykloje „Mathias Thesen Wismar“. Jie buvo didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys keltai pasaulyje (1994 m. „Vilnius“, „Kaunas“ ir „Klaipėda“. Po SSRS žlugimo perkėla tarnavo karinės technikos išgabenimui iš VDR teritorijos. Lietuvos nepriklausomybės metais perkėla perstatyta civiliniams tikslams ir tapo Jūrų perkėlos terminalu. Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pasikeitus savininkams, geležinkelio keltai buvo pritaikyti krovininiams automobiliams ir kitoms ratinėms transporto priemonėms gabenti. 1991 m. rugsėjo 10 d. bendrovė tapo pavaldi Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai. 1991 m. laivininkystė turėjo 43 laivus: 11 balkerių, 25 miškovežius, 3 sausakrūvius, 3 jūrinius keltus ir 1 Ro-Ro motorlaivį. Kompanijoje dirbo 2730 darbuotojų. 1992—1999 m. laivynas atsinaujino Klaipėdos „Baltijos“ laivų statykloje statytais sausakrūviais „Mindaugas“, „Algirdas“, „Gediminas“ ir „Vytautas“, upė-jūra tipo krovininiais laivais „Vokė“ ir „Mūša“. 2001 m., ruošiantis privatizacijai, bendrovė reorganizuota į dvi: „LISCO BALTIC SERVICE“ ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Danijos laivybos kompanija „DFDS Tor Line“ įsigijo didžiąją dalį „LISCO BALTIC SERVICE“ jūrinių keltų bendrovės. Iki 2008 m. valstybinė Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovė senus laivus keitė į naujesnius. Laivai plaukiojo visame pasaulyje su biriais ir generaliniais kroviniais, miško produkcija ir konteineriais. Bendrovei sunkiai sekėsi konkuruoti tarptautinės laivininkystės versle. Prieš 2015 m. lapkričio 17 d. iškeltą bankrotą jai priklausė 11 laivų – „Skalva“, „Asta“, „Audrė“, „Akvilė“, „Daina“, „Alka“, „Romuva“, „Voruta“, „Deltuva“, „Raguva“, „Venta“.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 1
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1