LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Šv. Paulius pavaizduotas realistiškai, tik šventojo barzda gana ryškiai stilizuota – suskaidyta lygiagrečiomis ilgų sruogų juostelėmis, galuose pasibaigiančiomis plokščiomis garbanėlėmis. Kresnas apaštalas sustambinta galva ir juosmenį siekiančia barzda vilki ilga balta, plačiu diržu sujuosta tunika ir avikailio apsiaustu. Sulenktoje kairėje rankoje laiko susegtą knygą.
Renesansui būdinga harmonija dvelkianti Sopulingoji pavaizduota kontrapostu, į šoną palenkusi mažą galvą, o rankas priglaudusi prie kūno. Veide sielvartą atspindi skausmingai išlenkta lūpų ir antakių linija. Dešine ranka Dievo Motina gniaužia rūbo kraštą. Kūnas modeliuotas tarsi banguojanti spiralė.
Frontali, kompaktiško silueto Dievo Motinos su Kūdikiu skulptūra. Nugarinė dalis išskobta.
Kairiąja ranka Dievo Motina laiko Kūdikį, žaismingai siekiantį kriaušės iš jos dešinės rankos. Krikščionybės Tradicijoje obuolys ar kitoks vaisius, laikomas Marijos ar Kūdikėlio Jėzaus, apibūdina juos kaip antruosius Ievą ir Adomą, panaikinusius pirmųjų nuodėmę, t. y. išvadavusius žmoniją iš pirmapradės nuodėmės ir suteikusius jai naują amžinojo gyvenimo viltį.
Marija vilki žemę siekiančia žalia suknele plačiomis rankovėmis ir aukso spalvos „V“ formos apykakle bei smėlio spalvos skraiste gausiomis aštriabriaunėmis klostėmis. Vidinė skraistės pusė mėlyna. Pro apatinį suknelės kraštą kyšo smailianosio batelio priekis su raudonų dažų likučiais. Galvą puošia subtili, neaukšta, auksinė karūna. Marijos plaukai tamsūs, banguoti, siekiantys juosmenį. Dievo Motinos figūra tiesi. Veido išraiška rami, kiek susimąsčiusi.
Kūdikis kuria guvaus, judraus, raudonskruosčio vaiko įspūdį ir suteikia kompozicijai žanrinį atspalvį.
Skulptūroje vizualiai dominuoja ties liemeniu susigarankščiavusios laužytos skraistės klostės, sudarančios koncentruotą neramaus kontūro linijų rezginį su šešėlių sklidinais įgilinimais. Šis rezginys ir kiek masyvoka Marijos galva suteikia figūrai sunkesnes proporcijas.
Gotikinę Dievo Motinos su Kūdikiu skulptūrą M. K. Čiurlionio galerija įgijo 1929 m. rugpjūčio 1 d. iš Alenso Majausko už 75 lt. 1931 m. ji buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje. Pertvarkant galeriją į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų Dievo Motina su Kūdikiu atsidūrė privačiose rankose ir kurį laiką buvo laikyta dingusia. 1951 m. dailininkas Stasys Ušinskas pardavė skulptūrą tuometiniam Kauno istorijos muziejui, kaip tiksliai nedatuotą baroko kūrinį. Devintajame XX a. dešimtmetyje čia ją aptiko ir identifikavo menotyrininkė Marija Matušakaitė. 1994 m. kovo 16 d. kūrinys buvo perduotas Valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, o 1997 m. restauruotas P. Gudyno restauravimo centre (skulptūros būklė buvo bloga: nulūžusios detalės, trupantys dažai, kinivarpų pakenktas medis, skulptūra perdažyta, gerokai sužalota Kūdikio figūra). Dievo Motiną su Kūdikiu (Madoną su kriauše) restauravo Laima Kruopaitė.
Kaip vienas iš retų Lietuvos gotikinės skulptūros pavyzdžių ši skulptūra eksponuota nuolatinėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje, muziejaus 90-mečiui paminėti skirtoje parodoje „Mirabile Visu“ (Mykolo Žilinsko dailės galerija, 2011 – 2012), vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios bei bažnytinio meno parodoje „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2017 – 2019).
 |  |  |  |