LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Buvusi VDI  3  aukšto vestibiulyje, sukurta daugiafigūrinė kompozicija ,besimokantis jaunimas “VDI studentai”.

Kairėje siena padalinta į tris dalis - sėdinti studentė dešine ranka skriestuvu tikslina brėžinį, kita laiko atverstą knygą, šalia koketiškai stovinti paduoda vaisių virš durų parymusiam freskistui studentui, rankose laikantis pieštuką. Kompozicijos fone miesto architektūra, interjero baldai. Iš viršutinės  trečios sienos dalies,  besivyniojanti popieriaus juosta.

Į dešinę kampu sėdėdami trys studentai diskutuoja: architektas ir parimęs skulptorius Stasys Kuzma, uždėjęs ranką ant kėdės  atlošo, dešinėje sėdi freskistas Kornelijus Stoškus. Ant staliukų išdėlioti projektai, fonas studentiško interjero,  pro langą miesto fragmentai. Už jų sieną kerta laiptai į palėpę.

Tęsinys kompozicijos už laiptų sienoje du studentai: Rolandas, sėdintis prilaiko lentą, kita ranka laikosi už molberto ir su studente Rene laiko Bernardinų ansamblio maketą. Už architektų studijos durų natiurmortinis  frizas. Pro langus matyt bažnyčių fragmentai, gausu darbui skirtų priemonių:  ant staliukų ir molberto piešiniai,  brėžiniai,  trikampis šone, skriestuvas projekte, ant spintelės indas su teptukais. Po frizo juosta sienos dekoratyvus architektūrinis penkių dalių elementas. Siena sukasi dešinėn, kompozicija padalinta į tris dalis.  Studentas skulptorius Mindaugas Navakas sėdi pasirėmęs koja ant taburetės, rankose laiko dešine projektų  rulonėlį, kita duoda  pieštuką virš durų scenografui Adomui Jacovskiui, kuris dešine laiko liniuotę, kaire atsirėmęs į balkį. Studentė freskistė, renesansinio veido, dešine remiasi į rėmo kampą, kaire prilaiko popieriaus juostą, besivyniojančią į šoninį natiurmortą. Apačioje analogiškas dekoratyvus architektūrinis  kompozicijos plokštumos dalinimas pereina per visas keturias sienas.

Siena sukasi dešinėn, padalinta į tris dalis dekoratyviomis architektūrinėmis  juostomis. Viršuje tarpuose struktūrinių suskirstymų - natiurmortinės nišos, studijų atributika. Sienos viduryje  arka.  Joje skulptorius studentas  Petras Mazūras iškalė akmens portretinę skulptūrą  “Studentai”, specialiai papildė bendrą diplominio darbo visumą. Menų sintezė.

Keturi tuo metu  buvę studentai  Stasys Kuzma, Mindaugas Navakas, Adomas Jacovskis, Petras Mazūras  apdovanoti Nacionaline  premija.

 Diplominio darbo užduotis - sukurti visos patalpos vieningą architektūrinės erdvės sprendimą, organiškai įsirašyti joje bendru freskos ir skulptūros deriniu. Pirmas didelės apimties ir tokio užmojo VDI tapytojų- monumentalistų studentų istorijoje  diplominis darbas aukštai įvertintas. Darbo vadovas doc.Rt. Gibavičius.

Po 50 metų VDA trečio aukšto vestibiulio pasikeitimai 2022 metais.

Buvusi VDI 3 - io aukšto vestibiulio erdvėje visa freska neišliko.Užlipus laiptais, virš arkos kairiam šone popierinės juostos elementas, per vidurį pakabintas ženklas- eiti žemyn…. Į kairę sienoje išlikę labai apdraskytos kelios freskos kompozicijos. Dvi studentės architektės, viena pasisukusi žvelgia į mus , jos plaštaka užtinkuota tinku,  virš durų fragmentas freskisto Pancerovo, viršuje paliktas kampas bokšto, popieriaus rulono, su apatine architektūrine struktūra. Siena sukasi į dešinės kompoziciją dviejų sėdinčių studentų: architekto ir skulptoriaus Stasio Kuzmos. Kornelijaus Stoškaus liko kojos….Ties juo, nugriovus laiptus į palėpę, padaryta pertvara į keramikos dirbtuves.

Dabartiniame VDA patalpų, perduotų Šv.Pranciškaus Asyžiečio parapijos keramikos dirbtuvėse palikti  tik fragmentai-penkto kurso priešdiplominis - dviejų studentų, su rankose laikomu Bernardinų ansamblio maketu, už jų du natiurmortiniai fragmentai su studijų daiktų elementais, už lango miesto, bažnyčių fragmentai, galinėj sienoj trijų figūrų fragmentai. Laisvai, įvairiom formom aprėminti freskų fragmentai,  nudažyta sienų gelsva sienų spalva. Skulptoriaus M. Navako figūros  fragmentas, atskirai išskirta  jo kairės kojos bato detalė. Virš durų fragmentai scenografo A. Jacovskio ir studentės freskistės.

Dabar čia vyksta keramikos būrelių meninė terapija. Freskos fragmentai palikti kaip Dailės instituto - Akademijos studentų kultūros…pavyzdys ateičiai.  Norint galima restauruoti aštunto dešimtmečio diplomanto  likusį freskos fragmento  pavyzdį.

Dab. Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje, Rusijoje (architektas Juozapas Šipalis, interjero architektas Jonas Zibolis).

Freska-sgrafitas “Tėviškė”, retro stiliaus sprendimas. Lyg senovinė menė moderniame pastate. Sąmoningai pasirinkau mūsų mitologinę temą. Baltų kultūros motyvai, mitologinių figūrų deivės Aušrinės ir Žemynos tema, žydinčio tėviškės sodo fone. Svetinga, senos istorijos ir kultūros pasididžiavimo  šalis.

Vaisiais ir paukščiais apsupta, pasitinkanti deivė Žemyna (derlingumo, vaisingumo deivė), erškėčių krūmo fone, stovinti ant dirvono, rankose laikanti vaišes, vaisius - derliaus simbolius, šalia deivė Aušrinė, Žemynos dukra (jaunystės, kaitos, atsinaujinimo, kylančios aušros, judrumo deivė) stovinti ant gyvenimo kaitos rato.  Vėjo nešami, krentantys žiedai, galvą gaubia lanku skraidantys, sveikinantys  paukščiai, viršuje Aušrinė žvaigždė. Medžiai totemai: palinkęs ąžuolas, pilnas paukščių ulbėjimo, obelis, linkstanti nuo obuolių, vyšnia, žiedais apsipylusi ….Tėviškės sodas lyg pasakoje, pilnas gyvybės, šnaresio, garsų.

Kompozicija abipusiai pagrindinės sgrafito sienos apibėga - tęsiasi per visas likusias tris sienas. Interjere esančias spintas, nusileidžia žemyn  ir  apjuosia šoninių sienų bra

šviestuvus - kalinėto  juodo metalo, baigiasi galinėje sienoje  šakų, lapų, žiedų motyvais virš įėjimo durų.

Žemynos ir Aušrinės menė, priėmimų, valstybinio lygio susitikimų vieta. Čia Lietuvos pėdelė, kurioje 1990 m. gegužę buvo susitikimas  Lietuvos  Aukščiausios Tarybos pirmininko Vyt. Landsbergio su Rusijos prezidentu  B.Jelcinu  Filmuota medžiaga LRT menės sgrafito fone... Pasirašytas derybų protokolas, tarpvalstybinė sutartis 1991.07.29. Rusija pripažino Lietuvą.

Prieš porą metų pakeisti interjerai, sunaikintos freskos sgrafito trys dalys, užkaltas pagrindinės sienos sgrafitas gipskartonio plokštėmis. Pasikeitimų Laikas tęsiasi. (Nijolė Vilutytė) 

Pirmoji didžioji dalis laiptinėje kylant į antro aukšto vestibiulį. Mitologinė tema tęsiama - pasitinka deivė Motina “Žemyna” vaisingumo, derlingumo deivė -  moteris apipinta rugiapjūtės vainiku  javo, paukščio įvaizdžiais. Rugiapjūtės pabaiga.

Miesto gyventojos vadino “čia mūsų Marija.”

Pakilus laiptais į II aukšto vestibiulį, per penkių kolonų frizą, vyniojasi penkių dalių sgrafito kompozicija. Baltoje  lyg drobulėje  juostoje, perlendančioje pro penkių kolonų nišas, vėjo, lietaus blaškomi paukščiai, lapai. Žeimelio lygumų fone, lyg ant penklinės repetuoja paukščiai keliauninkai išskridimą. Dinamiško piešinio bangavimas užsibaigia paskutinėje kolonos nišos užsisukime.Sgrafito skulptūrinė reljefinė tektonika, leidžia sudaryti iliuzinį įspūdį judesio ir erdvės

Didelis malonumas interpretacijai, linijos šmaikščiai žaismei baltoje sgrafito  juostoje!

Pastato neaiški ateitis ir paskirtis. Atsakymo nėra ar išliks. Privatizuotas pastatas. Labai apleistas.

Buvo pastatyti 1985 m.  nauji “Komunaro” kolūkio  Kultūros namai su amfiteatrine 500 vietų  sale, su gera akustika.Labai mėgiama gyventojų ir teatro, muzikos artistų. Koncertai, spektakliai teatrai konkuravo.Pakilti nuo kasdienybės, žemės rūpesčių iki tautinio palikimo gelmių. Po Nepriklausomybės ŽEIMELIO KULTŪROS NAMAI per brangūs išlaikyti ir nugriauti per brangūs! Vietinių žmonių dūsavimai…prisiminus judrų kultūrinį gyvenimą.

Žeimelio kultūros namuose, Pakruojo raj. (architektas Henrikas Šilgalis).

Tema spręsta su architektu Č.Mazūru, ypatingo reikšmingumo objekte, to laiko valstybinio lygio didžiojoje šarvojimo šeštoje salėje

Pusapvalioje penkiapakopėje, laiptuotoje sienutėje, virš katafalko, fragmentiškai vėduokle  palaipsniui kyla freska  Paukščių takas. Simbolių ir ritmo kalba per penkias dvasinio tobulėjimo  pakopas, nuo apatinės žemiškos tamsios rudai juodos, kyla šviesėjančiai dinamišku ritmu, sparnų kirčiais,  priešpriešiniais neramiais  ritmais aukštyn iki rimstančios, šviesėjančios šaltai pilkos  Šviesos.

Mirties, atsisveikinimo su mirusiuoju,  palydėjimo, skirtingų tikėjimų susitikimas po Paukščių tako sparnais į kylančią Šviesą. Užduotis buvo labai sudėtinga, kartu su arch. Č.Mazūru radom sprendimą. Architekto idėja - sienutėje suformuota laiptuota penkiapakopė forma - įvaizdis mesto akmenuko į vandenį. Pakopose - lyg raibuliuojančios bangos, ratilais tolstančios iki išnykimo, nusinešdamos skausmą. Rimsta. Mano mintis nuo žemės kylantys išskrendantys  paukščiai, stipriai plasnojantys, sunkiai kyla aukštyn į vis stiprėjančią Šviesą. Sparnuose, linijų kirčiuose, ženklai, istorijos, pėdsakai išgyvenimų, kuriuos su savimi nusineša ,vienas paskui kitą, išskrendantys paukščiai.

Dramatiška tema-Gyvenimas!

Buvę “Vilniaus ritualinių apeigų rūmai” (architektas Česlovas Mazūras) dabar Vilniaus laidojimo rūmai “RITUALAS”

Pirma specialiai miestui projektuota arch.  J.Matulevičiaus centrinė “Elektrėnų vaistinė” šalia ligoninės.

1990 metai, pakilimo banga kurti, individualios architektūros stiliuje, savitą vaistinės interjerą - ne prekybos centro, o išskirtinę erdvę, aplinką, pasitinkančią žmogų sveikatos , gydymo palaikymui.

Nišose sukomponuoti baldai prisėsti, palaukti, pasiskaityti vaistų naujienas, arbatos išgerti…Augalai šonuose, jaukiam interjerui.

Centrinė dalis kūrinio kompozicijos virš įėjimo durų- linijinės juostos simboliškai susijungia piramide su iš jos išaugusiu, lyg lotoso žiedu - taure išsiskleidusia.Prie įėjimo iš dešinės ir iš kairės pusės sienų erdvę apkabina augalijos susipynę šakos, šakelės, šaknys. Simbolizuojama Gamtos, kaip sveikatos šaltinio sakralinė prasmė. Jos  poveikio sustiprinimui hiperbolizuotos proporcijos, abstrahuotos formomis žmogaus ir vaizdo santykis freskose.

Buvusi “Elektrėnų vaistinė” šiandien “Gintarinė vaistinė” prarado pirminę interjero istorinę idėją ir savitą veidą… Interjeras pakeistas, sumenkintas, užkrautas dėžėmis prekių, vaistų, apšvietimas uždaro erdvę. Pro nesutvarkytą įėjimo stogelį, pratekėjus lietui, drėgmė apgadino šoninės dešinės  sienelės sgrafitą. Drėgmė druskomis padengė piešinį

1991m. Pakviesta sukurti naujuose poilsio namų “Jūros vilnis” Palangoje vestibiulyje freską - sgrafitą. Keturiose vestibiulio sienose “Sukūryje” lyg smėlio fūgoje išvystyta lengva, dekoratyvi raižytų linijų nuotaikinga  kompozicija.  Jūrinio vėjo nešiojamų  paukščių motyvais, jūros dvelksmas.  Atsipalaidavimui,  poilsiui šviesi  aplinka.

 Centrinėje vestibiulio didžiojoj sienos dalyje Deivė Paukštė lyg pasitinkanti, apgaubianti erdvę, atminimui metanti plunksną ir savo kryptimi lyg nuoroda, vedanti poilsiautojus per laiptus į sekančius aukštus.

Priešingoj pusėj virš įėjimo svečius palydi stebinti dieviška dangaus akis. Šonuose nuo jos besiblaškantys ilgauodegiai paukščiai.. Mūsų nerimo vaizdiniai. Gracingomis linijų pynėmis, sgrafito ornamentine dalimi, jungiasi su sienos dalimi į langą - vitražą. Dešinėje paukštės pusėje,  tarp krentančių  plunksnų įterpta sienoje išpjaustyta autoriaus signatūra su kūrinio atlikimo metais.

Pirma specialiai miestui projektuota arch.  J.Matulevičiaus centrinė “Elektrėnų vaistinė” šalia ligoninės.

1990 metai, pakilimo banga sukurti individualaus stiliaus, savitą vaistinės interjerą - ne prekybos centrą, o išskirtinę erdvę, jaukią aplinką, pasitinkančią žmogų sveikatos, gydymo palaikymui.

Langas  suskirstytas į šešias dalis , aprėmintomis visu perimetru stipria raudono stiklo juosta. Geometrinis simbolinis ornamentinis sprendimas . Iš apačios kylantis takas, centre mažojoje lango dalyje trikampiai ženklai, pereinantys  kaip nuoroda į viršuje krentančių šakų linijų struktūrą .Vitražai - stiklinės simbolinės “užuolaidos”. Pauzė tarp baltų sgrafito plokštumų sienose.  Interjero stilius - sgrafitų ir vitražų  visumos sintezė.

Architekto J. Matulevičiaus buvo sugalvota ir suprojektuota vaistinės visa interjero visuma - lyg pirmas modernus bendras funkcinis sprendimas su meno kūrinių įjungimu Elektrėnų vaistinėje. Kaip įvadas mano tęstiniam kūrybiniame darbe Elektrėnuose. 1992-1998 į naujai iškilusią arch. H.Šilgalio modernią , vieną pirmųjų Lietuvoje Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčią , tęstinį projektą užsitęsusį iki 2020 metų!

Elektrėnų vaistinėje (architektas Jonas Matulevičius).

Po Nepriklausomybės atgavimo buvo pastatytas vienas pirmųjų poilsio namų kompleksų.

Vilniaus savivaldybės poilsio namuose „Jūros vilnis“, Palangoje (architektas Mečislovas Valevičius).

1991m. politinė-ekonominė situacija įtakojo projektavimą. Kurortų valdybos veikla sustabdoma, objektą perima Vilniaus miesto savivaldybė. Neramus istorinis laikas. Dirbant sgrafitą 1991 m. ištiko pučas Maskvoje, įtampa augo, dirbau neramioje aplinkoje. Gal persidavė kūrinių įvaizdžiuose ir ritmuose besiblaškančių paukščių dinamika - išsiveršti į laisvą erdvę. Kontrasto principu komponuotos visų trijų vitražų kompozicijos. Sąmoningai siekta ryšio su gamta, atviro vitražo principu, jungties tarp vidaus ir išorės erdvių. Buvo ypatingai svarbu, kad pro langų vitražo stiklus matytųsi gražus pušynas.

Pirmame aukšte - registratūroje “Improvizacija I” - Saulės takas. Besileidžiančios  saulės atspindžiai leidžiasi žemyn taku į persipinančius jūros bangų ritmo atspindžius. Vitražo šonuose  pro “ kiauras”-  lengvai keptos faktūros stiklo juostas  prasišviečia parko tolumoje medžiai, apšviesti besileidžiančios saulės spinduliais. Sukuriamas bendras jaukus interjero vaizdas su vitražo, freskos - sgrafito dominavimu patalpoje. Piešinio ritmas žaidžia balto matinio stiklo derinyje su pilko, gelsvo atspalvio stiklais.

Antro aukšto laiptinėje pailgo horizontalaus lango vitraže “Improvizacija II”-  tai Paukštė, sparnais liečianti jūros raibuliavimą. Sparnų plunksnų dinamiškas grafinis piešinio ritmas. Viršuje pro prasišviečiančius stiklus,  matosi pušų fragmentai, priešais esančio pastato fasadas.

Trečio aukšto laiptinėje  pailgo, horizontalaus formato lango vitraže “Improvizacija III”  - Paukštė ,vėjo sūkurio nešiojama, lyg stebinti pro langą, vidun prašanti įsileisti. Žaismingas dinamiškas piešinio baltų matinių stiklų ritmas persipina pilkais, ochriniais, sepijos, umbriniais stiklo atspalviais. Viršuje sąmoningai paliktos vertikalios, lengvos faktūros kepto langinio stiklo juostos. Švino juostomis sustiprintas piešinio ritmas. 

Pastaruoju metu pastatas parduodamas. Paskirtis ir ateitis nežinoma.

Po Nepriklausomybės atgavimo buvo pastatytas vienas pirmųjų poilsio namų kompleksų.

Vilniaus savivaldybės poilsio namuose „Jūros vilnis“, Palangoje (architektas Mečislovas Valevičius).

1991m. politinė-ekonominė situacija įtakojo projektavimą. Kurortų valdybos veikla sustabdoma, objektą perima Vilniaus miesto savivaldybė. Neramus istorinis laikas. Dirbant sgrafitą 1991 m. ištiko pučas Maskvoje, įtampa augo, dirbau neramioje aplinkoje. Gal persidavė kūrinių įvaizdžiuose ir ritmuose besiblaškančių paukščių dinamika - išsiveršti į laisvą erdvę. Kontrasto principu komponuotos visų trijų vitražų kompozicijos. Sąmoningai siekta ryšio su gamta, atviro vitražo principu, jungties tarp vidaus ir išorės erdvių. Buvo ypatingai svarbu, kad pro langų vitražo stiklus matytųsi gražus pušynas.

Pirmame aukšte - registratūroje “Improvizacija I” - Saulės takas. Besileidžiančios  saulės atspindžiai leidžiasi žemyn taku į persipinančius jūros bangų ritmo atspindžius. Vitražo šonuose  pro “ kiauras”-  lengvai keptos faktūros stiklo juostas  prasišviečia parko tolumoje medžiai, apšviesti besileidžiančios saulės spinduliais. Sukuriamas bendras jaukus interjero vaizdas su vitražo, freskos - sgrafito dominavimu patalpoje. Piešinio ritmas žaidžia balto matinio stiklo derinyje su pilko, gelsvo atspalvio stiklais.

Antro aukšto laiptinėje pailgo horizontalaus lango vitraže “Improvizacija II”-  tai Paukštė, sparnais liečianti jūros raibuliavimą. Sparnų plunksnų dinamiškas grafinis piešinio ritmas. Viršuje pro prasišviečiančius stiklus,  matosi pušų fragmentai, priešais esančio pastato fasadas.

Trečio aukšto laiptinėje  pailgo, horizontalaus formato lango vitraže “Improvizacija III”  - Paukštė ,vėjo sūkurio nešiojama, lyg stebinti pro langą, vidun prašanti įsileisti. Žaismingas dinamiškas piešinio baltų matinių stiklų ritmas persipina pilkais, ochriniais, sepijos, umbriniais stiklo atspalviais. Viršuje sąmoningai paliktos vertikalios, lengvos faktūros kepto langinio stiklo juostos. Švino juostomis sustiprintas piešinio ritmas. 

Pastaruoju metu pastatas parduodamas. Paskirtis ir ateitis nežinoma.

Po Nepriklausomybės atgavimo buvo pastatytas vienas pirmųjų poilsio namų kompleksų.

Vilniaus savivaldybės poilsio namuose „Jūros vilnis“, Palangoje (architektas Mečislovas Valevičius).

1991m. politinė-ekonominė situacija įtakojo projektavimą. Kurortų valdybos veikla sustabdoma, objektą perima Vilniaus miesto savivaldybė. Neramus istorinis laikas. Dirbant sgrafitą 1991 m. ištiko pučas Maskvoje, įtampa augo, dirbau neramioje aplinkoje. Gal persidavė kūrinių įvaizdžiuose ir ritmuose besiblaškančių paukščių dinamika - išsiveršti į laisvą erdvę. Kontrasto principu komponuotos visų trijų vitražų kompozicijos. Sąmoningai siekta ryšio su gamta, atviro vitražo principu, jungties tarp vidaus ir išorės erdvių. Buvo ypatingai svarbu, kad pro langų vitražo stiklus matytųsi gražus pušynas.

Pirmame aukšte - registratūroje “Improvizacija I” - Saulės takas. Besileidžiančios  saulės atspindžiai leidžiasi žemyn taku į persipinančius jūros bangų ritmo atspindžius. Vitražo šonuose  pro “ kiauras”-  lengvai keptos faktūros stiklo juostas  prasišviečia parko tolumoje medžiai, apšviesti besileidžiančios saulės spinduliais. Sukuriamas bendras jaukus interjero vaizdas su vitražo, freskos - sgrafito dominavimu patalpoje. Piešinio ritmas žaidžia balto matinio stiklo derinyje su pilko, gelsvo atspalvio stiklais.

Antro aukšto laiptinėje pailgo horizontalaus lango vitraže “Improvizacija II”-  tai Paukštė, sparnais liečianti jūros raibuliavimą. Sparnų plunksnų dinamiškas grafinis piešinio ritmas. Viršuje pro prasišviečiančius stiklus,  matosi pušų fragmentai, priešais esančio pastato fasadas.

Trečio aukšto laiptinėje  pailgo, horizontalaus formato lango vitraže “Improvizacija III”  - Paukštė ,vėjo sūkurio nešiojama, lyg stebinti pro langą, vidun prašanti įsileisti. Žaismingas dinamiškas piešinio baltų matinių stiklų ritmas persipina pilkais, ochriniais, sepijos, umbriniais stiklo atspalviais. Viršuje sąmoningai paliktos vertikalios, lengvos faktūros kepto langinio stiklo juostos. Švino juostomis sustiprintas piešinio ritmas. 

Pastaruoju metu pastatas parduodamas. Paskirtis ir ateitis nežinoma.

Vitražas Liturginiai metai.

Projektas pristatytas ir derintas su Putnamo Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserimis, seserų vyresniąja. Vieni pirmųjų sakralinės dailės kūrinių naujose šventovėse.

 Kompozicija trijų dalių: apatinėse vitražų dalyse atspirties taškas žemės sodrių spalvų simboliniai, ornamentiniai krikščioniškų simbolių ženklai. Vidurinėje dalyje pagrindiniai liturginio metų laiko misterijų įvykiai, simbolių ženklais įprasminti svarbiausi įvykiai tarp Advento ir Gavėnios. Pagrindinis motyvas aukos įvaizdis. Liturginis veiksmas vystomas sankirtoje žemės ir dangaus. Viršutinėse vitražų dalyse - dvasios buveinėje, linijų jungtyse Šv. Dvasios atsiuntimo, šviesos srautu palydimi dangaus žvaigždžių ženklai.

Dešimtasis  langas- skirtas Vilties prezidentui Stasiui Lozoraičiui. Apatinėje vitražo dalyje tekstai juostose “Stasio Lozoraičio Atminimui Daniela 1995”. Vidurinėje dalyje aukos - žuvies įvaizdis, krentantis atgaivos lašas ..,praplėsta tema simboliniais  aukos ženklais. 1995 koplyčios konsekravimo šventėje, dalyvavo atvykusi ponia Daniela Lozoraitienė, palikusi padėką auką vitražui.

Penki šoninės koplyčios vitražai, skirti pagerbti Švč. Mergelę Mariją- maldos kampelis rožiniui.Vitražo visos penkios dalys apjuostos melsvų, baltų atspalvių bordiura.Kompozicijos  struktūra trijų sferų juostose .Krentantys dangaus - šviesos balti pluoštai, persipinantys  spinduliais su vandens , derlingos  žemės sodriomis spalvomis . Centriniame trečiame lango vitraže poetinėje dangaus šviesos išraiškoje, Marijai skirti simboliai: širdies, karūnos, rožių, tulpių žiedai. Žvaigždžių juostos leidžiasi žemyn ir jungiasi su ornamentiniais geometriniais  abstrahuotais ženklais rombuose. Palaimintosios Mergelės Marijos Širdies meilės ir paguodos išraiška.

Antro lango apačioje užrašai juostose:Dail. N.Vilutytė. Meistr. A. Banaitis.1994-1995.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio namų koplyčioje, Kaune (architektas Rimas Zimkus).

Vitražas Liturginiai metai.

Projektas pristatytas ir derintas su Putnamo Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserimis, seserų vyresniąja. Vieni pirmųjų sakralinės dailės kūrinių naujose šventovėse.

 Kompozicija trijų dalių: apatinėse vitražų dalyse atspirties taškas žemės sodrių spalvų simboliniai, ornamentiniai krikščioniškų simbolių ženklai. Vidurinėje dalyje pagrindiniai liturginio metų laiko misterijų įvykiai, simbolių ženklais įprasminti svarbiausi įvykiai tarp Advento ir Gavėnios. Pagrindinis motyvas aukos įvaizdis. Liturginis veiksmas vystomas sankirtoje žemės ir dangaus. Viršutinėse vitražų dalyse - dvasios buveinėje, linijų jungtyse Šv. Dvasios atsiuntimo, šviesos srautu palydimi dangaus žvaigždžių ženklai.

Dešimtasis  langas- skirtas Vilties prezidentui Stasiui Lozoraičiui. Apatinėje vitražo dalyje tekstai juostose “Stasio Lozoraičio Atminimui Daniela 1995”. Vidurinėje dalyje aukos - žuvies įvaizdis, krentantis atgaivos lašas ..,praplėsta tema simboliniais  aukos ženklais. 1995 koplyčios konsekravimo šventėje, dalyvavo atvykusi ponia Daniela Lozoraitienė, palikusi padėką auką vitražui.

Penki šoninės koplyčios vitražai, skirti pagerbti Švč. Mergelę Mariją- maldos kampelis rožiniui.Vitražo visos penkios dalys apjuostos melsvų, baltų atspalvių bordiura.Kompozicijos  struktūra trijų sferų juostose .Krentantys dangaus - šviesos balti pluoštai, persipinantys  spinduliais su vandens , derlingos  žemės sodriomis spalvomis . Centriniame trečiame lango vitraže poetinėje dangaus šviesos išraiškoje, Marijai skirti simboliai: širdies, karūnos, rožių, tulpių žiedai. Žvaigždžių juostos leidžiasi žemyn ir jungiasi su ornamentiniais geometriniais  abstrahuotais ženklais rombuose. Palaimintosios Mergelės Marijos Širdies meilės ir paguodos išraiška.

Antro lango apačioje užrašai juostose:Dail. N.Vilutytė. Meistr. A. Banaitis.1994-1995.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio namų koplyčioje, Kaune (architektas Rimas Zimkus).