Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidyklos emblema, leidimo vieta ir metai. Antroje lapo pusėje nurodytas knygos redaktorius, mecenatas, spaustuvė ir kiti leidybiniai duomenys.

Knygos sandara: p.  5-22 I skyrius „Sutemų nuotaikos“; p. 25-37 II skyrius „Raudonspalvėj aušroj“; p. 38-40 Paaiškinimai.

Turinio anotacija: V. Mykolaičio-Putino  „Rūsčios dienos“ pirmą kartą buvo išspausdintos ir „Sakalo“ leidyklos išlestos Kaune 1944 m, vokiečių okupacijos metu. Tačiau vokiečių okupacinė valdžia „Rūsčių dienų“ platinti neleido. Tik nedidelis jų kiekis nelegaliu būdu tepateko į skaitytojų rankas.

Tais pačiais (1944) metais antrajai sovietinei okupacijai sugrįžus, „Rūsčios dienos“, kaip patriotinių ir antikomunistinių eilėraščių rinkinys, tuo labiau nebegalėjo pasirodyti. Priešingai, dėl tų eilėraščių Putinas susilaukė iš komunistų partijos daug skaudžių nemalonumų. Jis buvo priverstas 1946 m. okupuotos Lietuvos rašytojų suvažiavime atlikti viešą „atgailą“ ir su apgailestavimu pripažinti, kad „dėl menko politinio susiorientavimo“  parašęs „visiškai reakcinių eilėraščių“ (Pgl. J. Lankutis. V. Mykolaičio-Putino kūryba. Vilnius, 1961. 320 psl.).

Dėl to iš 26 šio rinkinio eilėraščių 13 negalėjo patekti nė į Putino „Raštų“ 10 tomų rinkinį, išleistą okupuotoje Lietuvoje (1959-1969). Tie eilėraščiai yra šie: Raudonspalvėje liepsnoj, Saulėtekis, Minioje, Birželio 15, Liaudies daina, Tremtiniai, Sapnas, Prakeikimas, Žuvusiems partizanams, Golgota, Nepamiršt niekados, Iš M. Lermontovo, Grįžtančiam Vilniui.

Kiti šio rinkinio eilėraščiai, matyt, kaip neturį aiškesnio antibolševikinio atspalvio, yra sudėti V. Mykolaičio-Putino „Raštų“ I tome (331-348 psl.).

Betgi anie „reakciniai“ Putino kūriniai, kurie yra išbraukti iš sovietinės lietuvių literatūros, paplito nuorašais Lietuvoje ir išeivijoje. Iš šis, antrasis „Rūsčių dienų“ leidimas perspausdintas iš mus pasiekusio mašinraštinio nuorašo.

Mūsų panaudotame nuoraše nėra išbaigtos kai kurių eilučių stilistinės smulkmenos, kur autoriaus, matyt, abejoja dėl vieno ar kito žodžio pasirinkimo ar dėl jo vietos sakinyje. Tos abejojamos smulkmenos nuoraše sužymėtos išnašose. Šiame  leidime vienur abejojamieji žodžiai yra pakeisti išnašose nurodytais žodžiais, o kitur – palikti taip, kaip yra nuorašo tekste <...>“ (Vincas Mykolaitis-Putinas. Rūsčios dienos. 1972 m., Čikaga P. 38-39).

EX LIBRIS BB BERNARDAS BRAZDŽIONIS