Rašytojo, teatralo Antano Škėmos laiškas, rašytas ranka, mėlynu tušinuku, draugei (laiško rašymo metu jie kartu jau nebegyveno ir buvo išsiskyrę, A. Škėma grįžo į Niujorką, B. Pūkelevičiūtė gyveno Monrealyje) Birutei Pūkelevičiūtei. Adresantas kreipiasi „Miela Birute“, sakosi ilgokai buvęs mandagus, kaltina adresatę išdavyste, išnaudojimu. Sakosi, kad tai paskutinis jo siųstas laiškas, siūlo susitarti, kitaip imsis priemonių. Sakosi vis dar dirbąs Roosevelt Hotel, todėl nors laiško siuntimo vieta nenurodyta, galima manyti, jis rašytas taip pat iš Niujorko. Sakosi išvažiuosiantis atostogų. Laiškas nedatuotas. Jo pabaigoje A. Škėmos parašas.

Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2007) – rašytoja, aktorė, režisierė, žymi lietuvių išeivijos atstovė JAV. 1941 m. baigė gimnaziją Kaune, debiutavo kaip aktorė. Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką ir germanistiką. Karo metais emigravo į Vokietiją, karui pasibaigus - į Kanadą. Monrealyje tęsė kultūrinę veiklą: subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąją poezijos knygą „Metūgės“ (1952). Nuo 1965 m. persikėlė į JAV, daugiausia kūrė prozą, vystė teatrinę veiklą, režisavo filmus. Garsesni režisūriniai darbai: „Baltaragio malūnas“ (1957), „Milžino paunksmė“ (1958). Plačiajai visuomenei geriausiai žinoma romanais: „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Devintas lapas“ (1982), „Atradimo ruduo“ (1990). Parašė eiliuotų pasakų vaikams, straipsnių išeivijos teatro bei literatūros temomis.