Rankraštis. Lietuvių prozininko, dramaturgo, eseisto Romualdo Granausko (1939 m. balandžio 18 d. –  2014 m. spalio 28 d.) užrašai ir pastabos „Prisiminimai apie Daukantą“, skirti jo esė „Dvylika juodvarnių apie Daukantą lakstančių“. Rašyta ranka, mėlynu rašalu ant 6 lapų iš abiejų pusių, išskyrus pirmąjį. Užrašai pribraukyti. Pirmajame lape, kuris pavadintas „Prisiminimai apie Daukantą“, surašytos 6 pastabos kūriniui, kituose – užrašai iš šaltinių, laiškų, paties rašytojo pastebėjimai, kilusios mintys, vėliau panaudoto esė. Visas tekstas išdėstytas punktais nuo 1 iki 42. Ši esė rašyta istoriko S. Daukanto gimimo 200 metų sukakčiai paminėti (1993 m.). Pirmą kartą ši esė publikuota literatūros žurnale „Metai“ Nr. 10, vėliau knygoje „Vakaras, paskui rytas“ (1995) ir „Baltas liūdesio balandis“ (2015).

Anot E. Bukelienės, „Nubloškęs šimtmečius, su kūrėjo orumu ir pasitikėjimu jis žvelgia į pirmo lietuviškai rašiusio istoriko gyvenimą, drąsiai artėja prie šios didžios asmenybės vidinio, dvasinio turinio, emocinių ir intelektualinių išgyvenimo šaltinių. Granausko sumanymas toks, kad svarbiausia čia tampa jo paties refleksija, jo paties emocinis nusiteikimas, vidinis susitapatinimas ir Daukanto reikšmės mūsų kultūrai įvertinimas“ („Saulėlydžio senis“, 2004 m. p. 115).