LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Draugei – gyvybe žydinčiai“, sukurtas 1951 m. gegužės 25 d. ir dedikuotas žmonai Viktorijai. Keturi posmai, rašyti atviruko reverse mėlynu ir juodu rašalu. Pasirašė: „J.Krikščiūnas-Jovaras“. Atvirukas iliustruotas spalvotu raudonų rožių šakelių piešiniu.
Rinktinėje knygoje, skirtoje A. Baranausko atminimui, spausdinama jo kūryba, kitų autorių kūriniai apie A. Baranauską: J. A. Herbačiausko „Genijaus meilė", M. Gustaičio „Rauda", A. Jakšto „Kas įkvėpė A. Baronui „Anykščių šilelį?", Jovaro eilės, S. Kymantaitė eilės. Prakalbos vietoje - Jono Basanavičiaus atsiminimai apie poetą.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Žmogiškoji meilė“, sukurtas 1943 m. birželio 26 d. Kalniškiuose. 3 liniuoto popieriaus lapai, kuriuose rašomąja mašinėle išspausdintas 21 posmas. Pirmojo lapo apačioje yra šviesiai žaliu rašalu parašytas sakinys – pavadinimo papildymas.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) parašyta kalba – trumpa sūnaus Laimono (1912–1924) biografija, jam mirus Šiaulių m. ligoninėje po operacijos, ir pasakyta prie jo kapo. 2 liniuoto popieriaus lapeliai, rašyti abiejose pusėse juosvu pieštuku.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) testamentas (nuorašas), parašytas 1943 m. rugsėjo 14 d. Kalniškiuose. 2 liniuoto popieriaus lapai, rašyta abiejose pirmo lapo pusėse juodu rašalu. Pasirašyta: „Jonas Krikščiūnas-Jovaras“. Žemiau yra žaliu rašalu prierašas liudininkams Vincentui Vaitekūnui (1908–1987) ir Sofijai Rudokaitei pasirašyti bei testatoriaus parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui į Palangą. Kalniškiai, 1953 m. liepos 28 d. Dėkoja už sveikinimą, praneša vasarojantis Kalniškiuose ir apie gautą „Literatūros fondo“ pasiūlymą su žmona vykti į Odesą. Rašyta rugiagėlių puokšte iliustruoto atviruko reverse violetiniu rašalu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras ir mano Viktorija – Iki –“.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) sonetas „Atgimusiai gamtai“, skirtas Juozui Petruliui, 1953 m. gegužės 14 d. 4 posmai, rašyti rusų dailininko Vasilijaus Semionovičiaus Svarogo (1883–1946) paveikslo „Rožės“ reprodukcija iliustruoto atvirlaiškio reverse violetiniu rašalu. Parašas: „Jovaras“.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Iš saulės“, skirtas Juozui Petruliui, kuris atviruką gavo 1951 m. lapkričio 19 d. 6 posmai, rašyti rusų dailininko Vasilijaus Sergejevičiaus Pšeničnikovo (1882–1957) paveikslo „Pavasaris Kryme“ reprodukcija iliustruoto atvirlaiškio reverse tamsiai mėlynu rašalu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. Averse parašyta: „ Gamtos mylimam sūnui – Petruliui Juozui. / Jovaras-K-nas J.“
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Drg. J. Petruliui“, 1951 m. 6 trieiliai, rašyti rusų dailininko Georgijaus Grigorjevičiaus Nisskij (1903–1987) paveikslo „Aukštutinė Volga“ reprodukcija iliustruoto atvirlaiškio reverse tamsiai mėlynu rašalu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Žydėkit rožės!“ Šiauliai, 1951-05-25. 5 posmai, rašyti gėlių puokštės piešiniu iliustruoto atvirlaiškio reverse tamsiai mėlynu rašalu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. Juozas Petrulis pieštuku prirašė, kad atvirukas pridėtas prie 1951-05-30 laiško.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Dienraštyje „Raudonoji vėliava“ 1950 m. liepos 27 d. Nr. 88 išspausdintas poeto Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) straipsnis „Taikos vardan“.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškelis Juozui Petruliui. Kalniškiai, 1938 m. rugpjūčio 10 d. Vienoje sulenkiamo lapelio pusėje išspausdintas Jovaro eilėraštis „Prisikėlimo švenčių proga“, kitoje – autoriaus brūkštelėta dedikacija Juozui Petruliui. Parašas: „Autorius“. Lapelis įdėtas į sulenkiamą atviruką, kurio pirmajame viršelyje – margučių pintinėlės, žibuoklių puokštelės, pabirusių margučių iliustracija bei užrašas: „Sveiki Sulaukę Šv. Velykų!“ Atvirukas be leidimo duomenų.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
 |  |  |  |