LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Sonetas“, 1919 m. rugpjūčio 9 d. Keturi posmai, rašyta mėlynu rašalu vienoje liniuoto lapo pusėje. Viršutiniame dešiniajame pakraštyje pasirašė: „Krikščiūnas – Jovaras J.“ 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui į Vilnių, kur jis mokėsi Amatų mokykloje. Šiauliai, 1955 m. gruodžio 22 d. Savo ir žmonos vardu sveikina su šventėmis, linki mokytis, savo tėvynei Lietuvai būti naudingu. Pasirašė: „Krikščiūnai – Jovaras Jonas ir Viktorija.“ Keturi liniuoti puslapiai, laiškas rašytas mėlynu rašalu pirmame jų. Trečiame puslapyje taip pat mėlynu rašalu parašytas dviejų posmų eilėraštis „Nors vėjai ūžia...“, 1955 m. gruodžio 18 d. Viršutiniame dešiniajame pakraštyje pasirašė: „Krikščiūnas – Jovaras J.“ 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Kristus“, sukurtas 1903 m., perrašytas ir pataisytas 1953 m. 12 posmų, rašytų violetiniu rašalu abiejose liniuoto bloknoto lapo pusėse. Pasirašyta: „J-as.“ ir „J. Krikščiūnas-Jovaras“. Rankraštis kaire kraštine įklijuotas į bylą.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Fašistiniai liaudies spaudėjai“. 20 eilučių, rašytų šviesiai mėlynu rašalu vienoje liniuoto bloknoto lapo pusėje. Pasirašyta: „Jovaras“. Rankraštis kaire kraštine įklijuotas į bylą.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Pavasario rytas“, sukurtas 1905 m. lapkričio 20 d. 5 posmai, rašyti šviesiai mėlynu rašalu vienoje liniuoto bloknoto lapo pusėje. Pasirašyta: „Jovaras“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Aš liūdžiu...“, sukurtas 1906 m. gruodžio 25 d. Pavėžupyje. 7 posmai, rašyti šviesiai mėlynu rašalu abiejose liniuoto bloknoto lapo pusėse. Pasirašyta: „Jovaras“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Ko trokšti, ko liūdi, ko ilgies dvasia?...“, sukurtas 1906 m. Kalniškiuose. 6 posmai, rašyti šviesiai mėlynu rašalu abiejose liniuoto bloknoto lapo pusėse. Pasirašyta: „Jovaras“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Męs eisime meilės ir mokslo keliais“, sukurtas 1906 m. Pavėžupyje. 6 posmai, rašyti šviesiai mėlynu rašalu abiejose liniuoto bloknoto lapo pusėse. Pasirašyta: „Jovaras“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Kada... o kada?...“, sukurtas 1908 m. birželio 9 d. 5 posmai, spausdinti rašomąja mašinėle vienoje pusiau skaidraus lapo pusėje. Mėlynu rašalu pasirašyta: „Jovaras“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) iš rusų kalbos verstas eilėraštis „Tarp rožių krūmų vėjai kaukia...“, 1909 m. gegužės 31 d. 35 eilutės, rašytos šviesiai mėlynu rašalu vienoje atkirpto lapo pusėje. Pasirašyta: „vertė Jovaras“. Kitoje lapo pusėje smulkiu, šviesiai mėlynu šriftu išspausdintos „Bendros nuo ugnies apdraudimo sąlygos, Finansų, Prekybos ir Pramonės Ministerio patvirtintos 1921 m. Gegužės mėn. 6 d.“ Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Sraunusis upelis...“, sukurtas 1909 m. balandžio 5 d. 3 posmai, rašyti šviesiai mėlynu rašalu vienoje liniuoto lapo pusėje. Pasirašyta: „Jovaras,“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Velykos“, sukurtas 1909 m. kovo 28 d. 3 posmai, rašyti šviesiai mėlynu rašalu kitoje draudimo liudijimo pusėje. Pasirašyta: „Jovaras“. Draudimo liudijimas spausdintas Kaune Š. Neumano spaustuvėje, įmokos – rašomąja mašinėle juodu šriftu, vieta, data, suma ir agento parašas rašyti mėlynu pieštuku. Antspauduotas Apdraudimo draugijos „Lietuva“ J. Matekaičio agentūros spaudu bei matosi dalis Apdraudimo draugijos „Lietuva“ atspaudo. Lapas į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.